Sukčiams paramos viršūnėlės, ūkininkams – šaknelės

????????????????????????????????????Europos paramą kai kas sėmė kibirais, o kai kas, vaizdžiai tariant, šakėmis grėbė iš vandens. Taip, ko ge­ro, taikliausiai galima api­bū­dinti nūdienos realijas žiūrint į Kaimo plėtros programos krepšelį. Iki Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio pabaigos dar dveji metai, o žemės ūkio sektoriui numatyta parama jau beveik „suvalgyta“. Bandant gelbėti situaciją pinigai dėliojami iš vieno krepšelio į kitą, tačiau ūkininkai lieja apmaudą, kad europinė parama ir toliau skirstoma laisva ranka net ir finansinių nusikaltimų padariusiems ar prie žemės visai nesiliečiantiems pareiškėjams.

Institucijos per daug nesidomi
„Europos Komisija yra nustačiusi, kad tik 20 proc. ūkininkų atitenka 80 proc. paramos. Tai didžiulis netolygumas! Kalbama, kad Lietuvoje šie skaičiai skiriasi dešimt kartų, t. y. 2 proc. ūkininkų atsiriekia 80 proc. paramos, – žodžių į vatą nevyniodamas kalbėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas. – Mes nesugebame atsekti, ar pareiškėjas padarė finansinių nusikaltimų, kiek jam valdant bendrovių bankrutavo.
Nemažai yra tokių, kurie parama pasinaudojo, bet reikalavimų nebevykdo. Tokiems nesąžiningiems pareiškėjams mes uždegame žalią šviesą, nes nėra vieno pagrindinio atrankos kriterijaus – neprileisti finansinių nusikaltimų padariusių asmenų prie paramos. Iš tikrųjų kvailai atrodome, kai iš ES gauname milijardus, bet nedarome didesnės atrankos, kad paramą gautų sąžiningi pareiškėjai.“
V. Buivydui pritardamas LJŪJS vadovas Antanas Vailionis stebėjosi, kad nors patikrinti pareiškėjo istoriją nesudėtinga, tačiau to daryti vis vien nesiryžtama. Pašnekovas taip pat tvirtina pastebėjęs ne vieną piktnaudžiavimo parama atvejį, tačiau nors ir buvo tai pranešta atsakingoms valstybės institucijos, jos užsimerkė. „Esu kreipęsis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM),Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Tačiau, panašu, kad ten kai kurie žmonės turi per daug užtarėjų, galbūt jie dalijasi pinigais, nes mūsų Lietuvėlėje dar nemažai korupcijos. Nors informacija valdininkams būna pateikta, kartais nusikaltimai tiesiog nematomi. Dėl to mes ir sujudome, kad parama skiriama ūkininkams, kurie, tiesiai šviesiai kalbant, nėra ūkininkai. Jie yra aprėpę daug žemių, bando įtraukti ir jaunus žmones, siekdami gauti jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtus pinigus, tačiau tų pareiškėjų iš tiesų Lietuvoje net nėra“, – piktinasi A. Vailionis.
Pasak jo, sąžiningai žemę dirbantys ūkininkai pastebi, kad deklaruojami nedirbami laukai arba tokios žemės, kurių įdirbti neįmanoma. A. Vailionis tvirtino, kad prie tokių machinacijų prisideda ir pastaruoju metu skandaluose skęstanti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Anot jo, nors pasirašant ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį, prioritetą toliau ją dirbti turi tie asmenys, kurie ją prižiūrėjo pagal trumpalaikę sutartį, tačiau NŽT tai nesutrukdė sklypus pernuomoti naujam, niekada ten nedirbusiam asmeniui ir taip nuo žemės nuvaryti buvusius nuomininkus.
Pašnekovą apstulbino tai, kad užfiksavęs galimą ES lėšų grobstymą, jis nesulaukė ne tik žemdirbiškų institucijų dėmesio, bet ir jo jau, vaizdžiai tariant, ant lėkštutės pateiktas atvejis nepasirodė reikšmingas Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tiesa, vėliau buvo išaiškinta, kad institucijos, atlikusios tyrimą, pažeidimų neįžvelgė. A. Vailionis pasidžiaugė, kad jo pastangos vis dėlto nenuėjo perniek, mat kreipimąsi galiausiai išgirdo NMA ir patikrino įtartiną ūkį, rado aibę pažeidimų ir taikė sankcijas.

Visiems neįtiksi
ŽŪM ministras Bronius Markauskas neneigia, kad tokių ir panašių paramos piktnaudžiavimo atvejų yra girdėjęs, tačiau negalįs pasakyti, kokiu mastu ši problema išplitusi. Tačiau jis įsitikinęs, kad į projektų atrankos kriterijus reikia įtraukti punktą, nurodantį, jog į paramą negali pretenduoti finansinių nusikaltimų padaręs pareiškėjas. „Dažnai priekaištaujama, kad administravimo taisyklės yra sudėtingos, jose per daug saugiklių. Reikėtų išsigryninti nuostatą, už kokius konkrečius nusikaltimus parama negali būti skiriama, mat ir administracinis teisės pažeidimas jau traktuojamas kaip nusikaltimas. Manau, kad kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai, – kalbėjo ministras. – Žinoma, mūsų tikslas, kad nepatikimų asmenų parama nepasiektų. Tam reikalinga patikra, tačiau ar jos pakanka, reikia galvoti ir patiems žiūrėti. Susitinkame su socialiniais partneriais, todėl aptarsime šį klausimą.“
B. Markausko teigimu, ši problema aktuali kalbant ne tik apie struktūrinių fondų lėšas, bet ir apie tiesiogines išmokas. „Mes turime schemas, kur jaunieji ūkininkai gauna didesnes išmokas už pirmus 30 ha. Reikėtų atlikti studiją, nes dažniausiai ūkininkas dalį žemės sūnui ar dukrai perrašo, jie pradeda deklaruoti pasėlius, įregistruoja ūkį. Nors ši pusė formaliai atitinka visus reikalavimus, tačiau kai yra investicinė programa į žemės ūkio valdas, 2014–2020 metais yra privaloma patikra dėl susietumo. Viena vertus, gerai, kad vykdomos patikros, tačiau sąžiningai dirbantys ūkininkai šaukia, kad tikrintojai juos krečia per dažnai. Tačiau yra tokių susietumo atvejų, kad ir aš pats abejočiau jų skaidrumu. Tarkime, viename kieme stovi sustatyta tėvo ir atskirą ūkį turinčio vaiko technika arba grūdai supilti į vieną sandėlį“, – mintija ŽŪM vadovas.
Ministro manymu, kriterijus, kad finansinių nusikaltimų padariusiems asmenims nebūtų skiriama parama, turėtų būti daugiau orientuotas į tokias priemones kaip verslo kūrimas kaimiškose teritorijose bei vadinamąsias „Start up“ programas.
Jo teigimu, pareiškėjų – daugiau kaip 300 tūkst., juos visus atidžiai tikrinti neturima tiek išteklių, todėl B. Markauskas ragino žmones būti pilietiškus ir pamačius nusikalstamą veiką iškart informuoti atitinkamas institucijas. „Tie, kas paramą pasiima nesąžiningai, atima pinigus iš sąžiningai dirbusių“, – nebijoti kreiptis į institucijas ragino jis.

Pirmieji žingsniai žengti
ŽŪM vadovas atviras – KPP fondas tuštėja, todėl buvo būtina keisti taisykles, kad parama pasiektų kuo daugiau ūkininkų. Antai sumažinta didžiausia paramos suma, tenkanti vienam projektui, t. y. nuo 200 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur, vadinasi, net keturis kartus daugiau pareiškėjų galės gauti paramą. „Tokia paramos suma ne visada įdomi patiems stambiausiems ūkiams, nes jie jau pasinaudoję parama. Maža to, yra absoliutus prioritetas, kad paramos niekada negavusieji turi pirmumo teisę ją gauti. Taip pat perskirstėme kitas KPP priemonių lėšas. Nors jau buvo nelikę pinigų, dar du kartus kviesime smulkiuosius ūkininkus pretenduoti į paramą“, – kalbėjo ministras B. Markauskas.
Jis taip pat patvirtino, kad kitąmet numatoma rinkti paraiškas fermų statiniams ir jų įrangai kompensuoti. „Norime, kad būtų vystoma gyvulininkystės plėtra. Pinigai bus skirti tvartų statybai ir įrangai kompensuoti, todėl neįsivaizduoju, kam gali būti nauda pasistatyti pastatus ir juos laikyti tuščius? Juolab kad bus įvedamas reikalavimas, jog pirmaisiais metais, pavyzdžiui, kiaulės, vištos turės užpildyti ne mažiau kaip 80 proc. patalpų“, – tvirtina B. Markauskas.

Ne visada patikrina
Savo ruožtu NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktorius Vaidas Timinskas pabrėžia, kad jie pareiškėjų tinkamumą gauti paramą tikrina tik tiek, kiek nustatyta žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamose taisyklėse.
„Atliekant tinkamumo gauti paramą vertinimą pagal Lietuvos KPP priemones, patikrinama, ar pareiškėjas neturi nustatytų ar įtariamų pažeidimų paramos kontekste. Tai apibrėžta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse. Teisės aktų nuostatų pažeidimas yra pareiškėjo arba paramos gavėjo veikimas ar neveikimas nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų, dėl kurio ES bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala). Vertinant paraiškas taip pat tikrinama, ar pareiškėjas nebankrutuoja“, – patikrų detales atskleidžia NMA atstovas.
V. Timinskas taip pat aiškina, kad NMA, vadovaudamasi savo procedūrų aprašais, atlieka projektų rizikos vertinimus ir rizikos analizes visuose paramos administravimo etapuose, taip pat atlieka priemonių rizikos analizes, siekiant nustatyti rizikingus projektus ir identifikavus rizikas jas mažinti ir valdyti. Be kita ko, vertinant atrinktų projektų rizikingumą, įvertinama visa turima bei viešoje erdvėje prieinama informacija.
Pašnekovo pasiteiravus kur tikrinama informacija apie pareiškėjo teistumą, V. Timinskas tikino, kad reikalavimas dėl teistumo tikrinamas paraiškos vertinimo metu tik tuo atveju, jeigu tai numatyta žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose paramos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Informaciją apie žmogaus teistumą tikrintojai randa Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamente.

Vertina visuose etapuose
Tačiau ar NMA kruopščiau tikrina jau vieną ar kelissyk paramą susižėrusius ūkininkus? Ar jiems taikomi griežtesni kriterijai? V. Timinskas sako, kad projektų rizikingumo vertinimus ir rizikos analizes NMA specialistai atlieka visuose paramos administravimo etapuose, taip pat priemonių rizikos analizes, siekiant nustatyti rizikingus projektus ir identifikavus rizikas jas mažinti bei valdyti.
„Projektai, kurių rizikingumas vertinamas, atrenkami remiantis tam tikrais nustatytais kriterijais, iš kurių vieni pagrindinių yra sukaupta istorinė neigiama informacija, t. y. jei anksčiau gavusiems paramą ūkininkams buvo atlikti pažeidimo tyrimai, gauta neigiama informacija iš teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų, susiję arba išskaidyti projektai. Taigi, NMA, tikrindama, ar įgyvendintas ankstesnis projektas (paprastai pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį pagal programos priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis finansuojamą projektą), visada atkreipia dėmesį, ar ankstesnis projektas įgyvendintas tinkamai. Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiant į ankstesnius pažeidimus, gali būti numatytas apribojimas teikti paraiškas“, – komentuoja ŪP kalbintas NMA atstovas.
NMA, vertindama pareiškėjų tinkamumą gauti paramą ir vadovaudamasi Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta ŽŪM ministro įsakymu, patikrina, ar pareiškėjas arba paramos gavėjas galimai neteisėtai nesukūrė paramai gauti reikalingų sąlygų.

Monika KAZLAUSKAITĖ
ŪP korespondentė

1136 Total Views 1 Views Today