Šiaulių aplinkkelis: kam nauda, kam žala

Eimučių, Kairių ir Žadžiūnų gyventojai sukilo ir kreipėsi į rajono savivaldybę bei Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos. Gyventojams netinka planuojamas Šiaulių aplinkkelis (šiaurės-rytų kryptimi) – esą projekto įgyvendinimo atveju Kairių miestelis būtų izoliuotas, kiltų problemų ir kitų kaimelių gyventojams. Planuojamas statyti viadukas priverstų daryti nemažą lanką, o kur dar problemos dėl oro taršos ir garso. Pareiškimą dėl planuojamo aplinkkelio projekto pasirašė per 100 žmonių. 

Šūsnis problemų dėl aplinkkelio

„Šiaulių naujienoms“ Žadžiūnų bendruomenės atstovas Vytautas Buivydas išvardijo daugybę problemų dėl Šiaulių aplinkkelio šiaurės-rytų kryptimi. Pasak jo, šūsnį klausimų aplinkinių vietovių gyventojams iškėlė paskutinis susitikimas, kuris įvyko šių metų rugpjūčio 18 dieną.
V. Buivydas pasakoja – Kairių ir Bertužių sankryžoje planuojama pastatyti viaduką. Visi kairiškiai tikėjosi turėsią tiesioginį kelio su industriniu parku sujungimą su Šiauliais, tačiau to pagal planą nebus. Paaiškėjo, kad projekto plane šioje vietoje pažymėtas viadukas, tačiau ženklo paaiškinimo projekto sutartiniuose ženkluose nėra. Taigi, pastačius viaduką vairuotojai, važiuojantys iš Kairių ir atgal, turėtų padaryti 4 km vingį, o Bertužių gyventojai – net 6 km.
„Taigi ši problema – viena pagrindinių, kuri gali apsunkinti susisiekimą. Kairiai taptų uždaru miesteliu ir sunkiai pasiekiamu“, – teigia V. Buivydas.
Antroji Žadžiūnų bendrijos atstovo pastaba – tai, kad nuspręsta neatlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Anot pašnekovo, vyraujantis vėjas pučia į Kairių miestelio teritoriją. Mašinų skaičius per parą turėtų siekti 5 tūkst., taigi oro tarša turėtų didėti.
Trečioji problema, kurią įžvelgia V. Buivydas – pažeistos žemių savininkų teisės. Kelias A 18 bus tiesiamas per kai kurių ūkininkų sklypus, o kaip bus skaičiuojama kompensacija – iki šiol neaišku. Kitas dalykas – plento apsauginės juostos. Ši žemė nebus paimta iš ūkininkų, tačiau bus įtraukta į apsauginės juostos teritoriją.
„Bus apribojama veikla ir ūkininkai galės vykdyti tik žemės ūkio veiklą. Netgi žemės ūkio veikla bus apribota, sakykime, jeigu ūkininkas norėtų ekologinio ūkio, ten jis jo kurti nebegalėtų, nes žemės plotas, esantis šalia kelio, yra užteršta teritorija“, – sako V. Buivydas.

Siūlymas – vietoj viaduko statyti žiedą
Pareiškime, kurį pasirašė per 100 žmonių, dėl valstybinio reikšmės magistralinio kelio A 18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų) tiesimo specialiojo plano parengimo teigiama, jog „susidaro nuomonė, kad projektuojamas kelias be tiesioginio įvažiavimo į aplinkkelį gali būti naudingas išskirtinai VĮ Šiaulių regiono keliams, kurių buveinė yra netoli Kairių sąvartyno, tačiau jokiu būdu ne aplinkkelio bendruomenių gyventojams, kuriems susisiekimas bus apsunkintas“.
Taipogi pareiškime atkreiptas dėmesys, kad į 2015 m. rugpjūčio 18 d. vykusį susirinkimą nebuvo pakviesti Šiaulių rajono kaimiškųjų seniūnijų bendruomenių pirmininkai, kurie būtų atstovavę savo bendruomenių interesams. Pasak V. Buivydo, į susirinkimą buvo kviečiami tik žemės sklypų savininkai. Be to, sklinda kalbos, kad susirinkime nebuvo tiksliai atsakinėta į žmonėms iškilusius klausimus. Žmonės buvo įtikinti, kad bus įvažiavimas į aplinkkelį iš Kairių pusės, deja, išanalizavus projekto planą esą paaiškėjo visai kas kita.
Taigi gyventojai siūlo vietoj viaduko pastatyti žiedą. Taip ir lėšų būtų sutaupyta ir visos kilusios problemos būtų išspręstos.

Aplinkos vertinimas – netikslingas 
Kreipėmės į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos ir uždavėme jiems kelis klausimus, susijusius su planuojamu daryti aplinkkeliu. Pirmiausia domimės tuo, kodėl nebus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Ryšių su visuomene skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas teigia, kad specialiajam planui atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros (SPAV) vertinimas atliekamas rengiant planus, prieš juos priimant ir (arba) tvirtinant.
Paaiškėjo, kad buvo atliekama atranka dėl SPAV, tačiau išanalizavus esamą situaciją bei poreikius nuspręsta jos nedaryti. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys pateikė raštu, kad jų nuomone, SPAV atlikti neprivaloma (t. y. visą procedūrą). Taigi specialiojo plano organizatorius priėmė sprendimą viso SPAV proceso neatlikti, nors Šiaulių rajono savivaldybė pateikė išvadą, kurioje teigė, kad SPAV procedūra turi būti atlikta, bet savivaldybės pastabos nėra privalomos organizatoriui.
LAKD atstovas taip pat teigia, kad pasidomėjus, kokią įtaką aplinkai gali padaryti šis aplinkkelis, paaiškėjo, kad valstybinės reikšmės magistralinis kelias A 18 Šiaulių aplinkkelio poveikio aplinkai ataskaitos metu atlikus oro taršos modeliavimą nustatyta, kad nutiesus aplinkkelį, dėl pakankamai mažo eismo intensyvumo (iki 5596 aut./parą ) ir palankios teršalų sklaidos aplinkoje (atviros erdvės), žmonių sveikatai nustatytos ribinės vertės nebus viršijamos.
Esą gyventojams neturėtų kilti problemų dėl triukšmo, kai kuriose vietose situacija netgi turėtų pagerėti. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste tam tikrose Tilžės ir Žeimių gatvių atkarpose. Dėl planuojamo aplinkkelio ir į jo viršnorminę triukšmo zoną nepateks nė vienas gyvenamas pastatas ar jo aplinka.
Taigi LAKD yra tos nuomonės, kad kitų plano alternatyvų nėra, nes jeigu nieko nebus daroma, tada bus padaryta daugiau žalos.

Kompensacijos ūkininkams ir susirinkimas 
Pasak E. Tamariūno, žemės savininkams bus atlyginta pagal numatytą tvarką. Atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus su tuo susijusius nuostolius nustato atestuoti turto vertintojai, parengdami paimamo turto vertinimo ataskaitą. Kiekvienu atveju atliekamas individualus vertinimas – įvertinami visi galimi nuostoliai. Taip pat ir patys žemės sklypų savininkai turi teisę teikti dokumentus, pagrindžiančius jų galimus nuostolius (taip pat ir dėl kelio apsaugos zonos nustatymo). Jeigu su žemės sklypo savininku sutartis dėl atlyginimo dydžio pagal vertinimo ataskaitą nesudaroma, ginčas dėl atlyginimo dydžio sprendžiamas teisme.
LAKD atstovo teigimu, visuomenė apie parengtą specialųjį planą ir jo viešinimo tvarką, taip pat ir viešą susirinkimą buvo informuojama nustatyta tvarka.

Dar diskutuos su visuomene
Aplinkkelis svarbus tuo, kad jis – tai dviejų svarbių magistralinių kelių susikirtimas – per Bertužių sankryžą transportas pasieks tiesiai Laisvąją zoną: esą taip greičiau, saugiau, patogiau gyventojams ir verslininkams.
„Kol bus derinami planai, paimamos žemės ir kt. dalykai, sąmatos neįmanoma nusakyti. Darbai turėtų prasidėti ne anksčiau 2023 metų. Iki to laiko bus nuolat tariamasi ir su visuomene, ir su specialistais“, – aiškina E. Tamariūnas.
Aplinkkelis neturėtų sukelti problemų – sako E. Tamariūnas. Augant srautams tokie objektai padeda nukreipti juos toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Taipogi jis užtikrino, kad visos problemos ir iškilę klausimai bus sprendžiami susitikimuose.
Taigi praėjusį ketvirtadienį Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras susitiko su LAKD direktoriaus pavaduotoju, l. e. direktoriaus pareigas Egidijumi Skrodeniu. Pasak Šiaulių rajono mero, planuojama diskutuoti su gyventojais, LAKD artimiausiu metu parengs vizualinį kelio projekto pristatymą.

Informacija: www.snaujienos.lt

1138 Total Views 2 Views Today