Lietuvoje pieno žaliava pati pigiausia Europos Sąjungos šalyse, o štai pieno produktai patys brangiausi. Prezidentės pasirašytas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas dar neįsigaliojęs jau atsisuko prieš jo laukusius žemdirbius. Pieno perdirbėjai nuo rugpjūčio žaliavos supirkimo kainas ženkliai mažina. Dėl brangių pieno produktų vartotojai visuomet kaltina žemdirbius. Kam reikalingas toks supriešinimas?

Įvežama septynis kartus daugiau, nei išvežama

Žemės ūkio rūmuose į posėdį susirinkę Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos nariai dėl tokios kritinės situacijos siūlė imtis radikalių priemonių: kurį laiką neparduoti pieno, jį išpilti į srutų rezervuarus, traktoriais blokuoti kelius, rengti piketą prie Vyriausybės, pareikšti nepasitikėjimą žemės ūkio ministre.

LPGA vadovo Jono Vilionio pranešime skambėjo nerimo gaidos: pieno gamintojų susitikimai su ministre Virginija Baltraitiene ir premjeru Algirdu Butkevičiumi norimo rezultato nedavė. Šalies pieno rinkai „diriguoja“ prekybininkai, jiems atitaria pieno perdirbimo įmonių savininkai.

Supančios nereikalingu popierizmu

- Į Lietuvą žaliavinio pieno įvežama septynis kartus daugiau, nei išvežama, – sakė ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas, – be to, kitų šalių ūkininkams už pieną mūsų verslininkai moka daugiau nei saviškiams.

Oficialiais duomenimis, vidutinė pieno žaliavos supirkimo kaina ES šalyse yra 30,5 euro cento už kilogramą, Lietuvoje – 20,7 euro cento, tačiau nedidelių šalies ūkių savininkai už pieno kilogramą tegauna 7-11 euro centų. Šių metų liepą pasitaikė atvejų, kai pieno perdirbimo įmonės nesupirko kooperatyvų surinkto pieno – apie 90 t per dieną, motyvuodami, jog tokiam kiekiui nėra sutarčių. Verslininkai gąsdina žemdirbius, jog pieno žaliavą priims tik paprašyti. Ar atsiskaitys – priklausys nuo situacijos rinkoje.

- Vien kalbėdami rezultatų nepasieksime, – sakė kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė. Jos teigimu, pieno supirkėjai ir perdirbėjai mažiausias kainas taiko kooperatyvams, tokios pačios strategijos ketina laikytis ir ateityje. Neseniai priimtas įstatymas neprivers pieno perdirbėjų didinti žaliavos supirkimo kainų, o ūkininkus supančios niekam nereikalingu popierizmu.

Kokia situacija pasaulyje?

Situaciją šalies ir pasaulio pieno rinkose apžvelgė ŽŪK „Lietuvos pienas“ direktorius Vytautas Lekešys. Padėtis nedžiuginanti: daugelio pieno produktų kainos, palyginti su 2014 m., nukrito beveik 50 proc. LPGA tarybos nariams V. Lekešys priminė 2003 m. situaciją Lietuvos pieno perdirbėjai iš ūkininkų reikalavo susimokėti už atiduotą pieną. Tuomet po žemdirbių protestų Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas nustatyti minimalią pieno žaliavos supirkimo kainą (35 ct/kg). Pieno gamintojams ir buvo mokama tokia kaina.

- Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, šiemet pieno gamintojai už pristatytą žaliavą gavo 67 mln. Eur mažiau, – teigė V. Lekešys. Jis abejojo pieno gamintojų galimybe taikiai susitarti su pieno perdirbėjais.

- Pilkime pieną ir blokuokime kelius, – pritarė ŽŪK „Kubiliai“ (Šakių r.) vadovas Alvydas Miliūnas. Patyrusio žemdirbio ir vadybininko nuomone, visoje Europos Sąjungoje jaučiamas pieno perteklius, situacija toliau bus įtempta, todėl šalyje reikėtų bent 30 proc. sumažinti pieninių veislių karvių skaičių.

Kalbame, bet nieko nedarome

- Dar ne laikas važiuoti į kelių blokadas, – kolegas ramino Prienų r. ūkininkas Martynas Butkevičius, – naujasis įstatymas – pieno perdirbėjams mestas gelbėjimo ratas. Ieškokime politinių sprendimų.

ŽŪB „Smilgiai“ vadovas Romas Vilionis pastebėjo, kad išmokos už kvotinį pieną atitenka ne gamintojui, o pieno perdirbėjui (atitinkamu procentu sumažinamos pieno supirkimo kainos).

- Atsisakykime tų išmokų, tegu sužino tiesą Vilniaus ir Briuselis, – karščiavosi R. Vilionis.

- Kalbame ir nieko nedarome, – stebėjosi Kupiškio r. ūkininkė Adelė Adamonienė, – važiuojame visi prie Vyriausybės rūmų, aš dar turiu 2003 m. rašytus plakatus.

- Kitą savaitę kvieskime pieno gamintojus ir pareikškime nepasitikėjimą žemės ūkio ministre, – pasiūlė ŽŪK „Dovainonių agroservisas“ vadovas Albinas Jusas.

- Visose ES šalyse įsigalioja nauji pieno produktų ženklinimo standartai, papildomų išlaidų turės pieno perdirbimo įmonės, todėl jos ir krauna šią naštą ant žemdirbių, – kalbėjo ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorius V. Lekešys, – vienintelė išeitis pieno ūkiams – optimizuoti gamybos kaštus. Atitinkamos valdžios struktūros to paties turėtų pareikalauti ir iš pieno perdirbimo įmonių. Antraip nacionalinis pienininkystės sektorius, kaip ir linų ūkis, liks tik dainose.

Informacija: Ūkininko patarėjas“ 2015 m. liepos 21 d. Nr. 86 (3344), korespondentas Justinas Adomaitis