Pensinio amžiaus ūkininkams teks „prisijaukinti“ robotus

IMG_4154Ketvirtoji pramonės revoliucija neaplenkia ir šalies žemės ūkio. Gyvulininkystės ūkiuose robotai šeimininkauja jau seniai: melžia karves, dalija galvijams pašarus. Po kelerių metų prognozuojama robotų invazija ir į augalininkystės ūkius. Jie žmones išvaduos nuo augalų sėjos ir sodinimo, pasėlių stebėjimo ir analizės, tręšimo ir drėkinimo. Tačiau klausimai, ar robotai pakeis emigravusius lietuvaičius, sunkiai ūkiuose pritampančius ukrainiečius, ar senstantys ūkininkai sugebės įpirkti ir „prisijaukinti“ robotus, tebėra aktualūs ir vienareikšmio atsakymo neturi. Jau dabar, tiesa, ne Lietuvoje išnokusias braškes skina mašinos, viename iš Naujosios Zelandijos obuolių ūkių derlių surenka robotai, Afrikoje „Uber“ leidžia ūkininkams nuomotis traktorius su vairuotojais ar be jų, sukurti ir rinkoje jau pasirodė ypatingu tikslumu pasižymintys įrenginiai, ravintys piktžoles ar tręšiantys augalus.

Dirbtinis intelektas, papildyta realybė, blokų grandinė, dronai, daiktų internetas, robotika, virtuali realybė ir trimatis spausdinimas – šios aštuonios technologijos, „PwC“ Technologijų konsultacijų paslaugų grupės vadovo Audriaus Leipaus nuomone, turės įtakos ateities žemės ūkiui. Jis pastebi, kai kurių pokyčių esama jau dabar. Robotas nepakeis ūkininko. / thetimes.co.uk nuotrauka Bendrovės „ART21“ direktorius ir įkūrėjas Augustas Alešiūnas neabejoja, kad agrosektoriuje netolimoje ateityje neišvengiamai įsigalės dirbtinis intelektas: išmaniosios mašinos interpretuos duomenis ir priims sprendimus be žmogaus įsikišimo. „Tačiau pokyčiai nebus lengvi, nes kol kas labai sunku įkalbinti ūkininkus, kad jie apskaitai naudotų programinę įrangą“, – sakė A. Alešiūnas. Kodėl taip yra, geriausiai į klausimą atsako statistika. Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje šiemet sausio 1 d. buvo registruota 115 819 ūkininkų ūkių iš jų 70 389 yra įregistravę ūkininkai vyrai, o 45 430 ūkininkės moterys. Didžiausią dalį – 46 proc. sudaro ūkių savininkai nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, 39 proc. – pensinio amžiaus ir 15 proc. šalies ūkininkų amžius nėra peržengęs 40 metų ribos. Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. jaunųjų ūkininkų, t. y. asmenų iki 40 metų, skaičius visose savivaldybėse sumažėjo 546 ūkininkais – labiausiai Telšių ir Vilniaus apskrityse, atitinkamai 88 ir 90. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas nemano, kad robotai gali pakeisti žmones ūkininkaujant. „robotai tinka ten, kur viską reikia atlikti labai tiksliai ir preciziškai: medicinoje ar inžinerijoje. Žemės lauke gal ir važinės traktoriai be žmogaus, bet robotai tikrai netvarkys ūkio. Kita vertus, kur reikės dėti produkciją, juk robotai nevalgo“, šmaikštavo pašnekovas. Panašios nuomonės yra ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis, sakydamas, kad žemės ūkis ir maisto gamyba be žmogaus rankų neapsieis. „Taip nebus, kad žemės ūkyje nereikės žmonių“, įsitikinęs P. Puskunigis. Jonas Talmantas: „Žemės laukuose gal ir važinės traktoriai be žmogaus, bet tikrai netvarkys ūkio. Kita vertus, kur reikės dėti produkciją, juk robotai nevalgo.“ Tiek J. Talmantas, tiek P. Puskunigis mano, kad problema yra kompleksinė: kaimas ir darbas žemės ūkyje piešiami niūriomis spalvomis, ne visuomet atsižvelgiama į tinkamą specialistų parengimą. „Jau dabar reikia ruošti tokius specialistus, kurie sugebėtų aptarnauti šiuolaikinę techniką, nes traktorininkas nepajėgus sujungti trijųketurių kompiuterių į vieną, suprogramuoti. Jei nebus aukštojo mokslo pertvarkos, situacija tik blogės“, kalbėjo LŪS pirmininkas. Jis neabejojo, kad netrukus ūkiuose reikės nuolat dirbančio IT specialisto, kuris viską atliktų ir šalintų gedimus, nes, pasak J. Talmanto, laukti, kol specialistas atvyks iš centro, darbymečio įkarštyje ūkininkas negali. P. Puskunigis pabrėžė kitą aspektą: mokslas dirba, pažanga kuriama stambiems ūkiams ir ateina į stambius ūkius, mat būtent jie turi finansines galimybes investuoti į naujoves. „Jau dabar traktorininkai– operatoriai ne viename šalies ūkyje tik apsuka traktorius galulaukėse, įstato į vėžes, užpildo, o pati technika nustato sėklų ar trąšų normas. Panašiai yra ir su kombainais. Po kokių dešimties metų ir Lietuvos laukuose dirbs technika be vairuotojų, bet ne dešimties hektarų ūkiuose“, prognozavo LŽŪBA prezidentas
Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Ekonomika/pensinio-amziaus-ukininkams-teks-prisijaukinti-robotus/287609
© Lietuvos žinios

79 Total Views 3 Views Today