Kreipimasis į Žemės ūkio ministeriją su aktualiais jauniesiems ūkininkams klausimais

Š. m. sausio mėn. buvo kreiptasi į Žemės ūkio viceministrą dėl susitikimo, su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariais, organizavimo. Planuoto susitikimo tikslas – šio laikotarpio aktualių problemų ir klausimų aptarimas. Dėl įtemptos darbotvarkės vasario pradžioje planuoto susitikimo surengti nepavyko, bet buvo gautas atsakymas į jaunųjų ūkininkų raštu pateiktus klausimus.

 

  1. Jaunieji ūkininkai sunerimę dėl planuojamų priimti „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ taisyklių. Ar tiesa, kad paraiškų negalės teikti praėjusiais metais ūkį įregistravę (?) jaunieji ūkininkai. Jaunieji ūkininkai jaučiasi apgauti, nes  buvo akcentuojama, jog parama turi būti skiriama jau ūkinę veiklą vykdantiesiems, o pirmenybę finansuoti suteikti mišrų ūkį turintiems pareiškėjams.

Ūkininkai, kurie kūrė mišrų ūkį ir negavo „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ paramos, jaučiasi apgauti.

Atsakymas: Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ aprašyme numatyta, kad jaunojo ūkininko įsikūrimas turi prasidėti ne anksčiau kaip 12 mėnesių iki paraiškos paramai pateikimo ir paraiškos teikimo momentu dar negali būti pasibaigęs. Vadinasi, paramos paraiškas galės teikti ir praėjusiais metais įregistravę savo ūkius jaunieji ūkininkai, atitinkantys kitas nustatytas sąlygas. Be to, paramos paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ vyko 2014 m. gruodžio mėnesį, kuriame galėjo dalyvauti visi, kurie vykdė ūkinę veiklą, tačiau ne ilgiau kaip dvejus metus ir atitiko kitas nustatytas sąlygas.

 

 2. Praėjusiais metais, palyginti 2014 lapkričio mėn. su 2013m., pieno supirkimo kainos sumažintos net 30,2 proc. Iš visų Europos Sąjungos šalių  Lietuvos pieno gamintojams mokama mažiausios pieno supirkimo kainos. Apmaudu, kad pieno perdirbimo įmonės pieno supirkimo kainas 2015 m. sausio mėn. vėl sumažino (didesnius pieno kiekius parduodantiems pasiūlyta apie 0,18 – 0,19 EUR/kg, kai kuriems kooperatyvams – tik po 0,14 EUR/kg, o mažiausiems  pieno gamintojams -  tik 0,12 EUR/kg).

Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga išanalizavo viešai skelbiamą informaciją apie Lietuvos įmonių gautas didžiules paramos sumas iš ES nuo 2003 iki 2013 metų. (Priedas nr. 1) Šaltinio duomenimis, daugiausiai paramos gavo žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės: AB „Pieno žvaigždės“ – 104,8 mln. Lt, „Rokiškio sūris“ – 91 mln. Lt,  “Utenos mėsa“ – 78,7 mln. Lt, „Marijampolės pieno konservai“ – 44,3 mln. Lt ). Kyla klausimas, ar gautos paramos lėšos buvo panaudotos efektyviai.

Prašome informuoti, kokių priemonių planuoja imtis Žemės ūkio ministerija, kad 2014-2020 m.  skirti pinigai būtų panaudoti skaidriai ir efektyviai.

Atsakymas: Informuojame, kad parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones bus skiriama pagal įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo kriterijus ir sąlygas, bei atsižvelgiant į surinktų pirmumo balų skaičių. Pažymėtina, kad į įgyvendinimo taisyklių nuostatų rengimą įtraukiami ir socialiniai partneriai, taigi prie šio proceso galės prisidėti ir Lietuvos Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga.

 

3. Pagal 2014-2020 m. planuojamas taisykles jaunieji ūkininkai pirmaisiais veiklos metais negalės dalyvauti ūkio modernizavimo programoje. Mūsų manymu, pradėjusieji ūkininkauti netenka galimybės modernizuoti ūkio, todėl gana sunku bus tapti konkurencingu, perspektyviu ir moderniu ūkiu.

Prašome peržiūrėti ir papildyti taisykles, kad  jauniesiems ūkininkams, norintiesiems modernizuoti ūkį, nebūtų taikomi apribojimai.

Atsakymas: Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srityje ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra nustatytas reikalavimas, kad pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo žemės ūkio veikla turi užsiimti ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas taikomas visiems pareiškėjams, išskyrus naujai įsteigtus pripažintus žemės ūkio kooperatyvus, kurių visi nariai užsiima žemės ūkio veikla. Pareiškėjo ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), paraiškos pateikimo datą turi būti didesnis kaip 8000 Eur.

Jaunieji ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, turi pateikti verslo planą, kurį turi įgyvendinti ne per ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį.

Jaunojo ūkininko galimybė dalyvauti veiklos srityje ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ priklausys nuo to, per kiek metų jis nusimatys įgyvendinti verslo planą, kada baigs įsikūrimo procesą  ir pasieks šiai veiklos sričiai būtiną 8000 Eur ūkio dydį, išreikštą produkcijos standartine verte.

 

4. Jaunieji ūkininkai, prieš porą metų dalyvavę protesto akcijoje Briuselyje, sužinojo, kad ES jaunųjų ūkininkų interesams atstovauja Europos jaunųjų ūkininkų taryba (European Council of Young Farmers, CEJA). CEJA organizacijos internetinėje svetainėje yra nurodyti ir mūsų šalies jaunųjų ūkininkų atstovai – LJŪRS, nurodytas kontaktinis asmuo Vidas Kmieliauskas ( +37064705181,  agroprojektai@gmail.com).

Prašome informuoti, ar tinkamai buvo panaudotos Lietuvos žemės ūkio ministerijos skirtos lėšos jauniesiems ūkininkams atstovauti tarptautinėje CEJA organizacijoje. Norime sužinoti, kokie buvo keliami tikslai, ar pasiekta norimų  rezultatų. Mums rūpi, su kuo buvo  derinama Lietuvos jaunųjų ūkininkų pozicija, ar buvo  viešai skelbiama ši informacija.

Atsakymas: Tam, kad Lietuvos žemdirbių ir kitų kaimo plėtros dalyvių interesai būtų tinkamai atstovaujami Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitose tarptautinėse organizacijose, Žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) šiai veiklai teikia paramą įvairiuose žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms (Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai, Lietuvos ūkininkų sąjungai ir kt.)

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga (toliau – LJŪRS) savo narių interesų atstovavimui Europos jaunųjų ūkininkų taryboje (CEJA) paramą gavo iš nacionalinių lėšų ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Iš šių lėšų LJŪRS mokėjo narystės mokestį CEJA organizacijai, dengė eksperto darbo užmokesčio ir komandiruočių išlaidas.

Paramos iš Nacionalinio kaimo tinklo lėšų 2012 m. paraiškoje nurodyti tokie veiklos tikslai: formuoti bendras pozicijas teikti savo narių ir kitų jaunų kaimo gyventojų lūkesčius atitinkančius pasiūlymus, inicijuoti diskusiją probleminiais klausimais ir ieškoti sprendimo būdų, įsitraukti į ES teisės aktų projektų / pakeitimų svarstymą.

Galutinėje 2012 m. projekto ataskaitoje nurodomi tokie pasiekti 2012 m. projekto rezultatų rodikliai:

Eil.Nr. Rezultatai Matavimo vienetai Numatyta paraiškoje Pasiekta, vnt. Pasiekta, proc.
1. Asmenų / kaimo gyventojų, kurie naudojasi projekto rezultatais skaičius (vnt.); proc. nuo visų kaimo gyventojų Vnt. irproc. apie 18.323apie (1,7 proc.) apie 20.050apie (1,8 proc.) 109
2. Numatomas žinių bei informacijos sklaidos priemonių (konferencijų, seminarų ir. Kt) dalyvių skaičius Vnt. 1 1 100

 

2013 m. LJŪRS dalyvavo 3 CEJA organizuotuose renginiuose, teikė siūlymus CEJA dėl narystės (metinio nario mokesčio) ir organizacijos veiklos, dėl paramos priemonių jauniesiems ūkininkams Lietuvoje ir dėl galimybių pritraukti jaunimą į kaimiškas vietoves bei skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą.

Atsižvelgiant į tai, kad LJŪRS veikla nebuvo tinkamai organizuota, atstovavimui CEJA organizacijoje nacionalinė parama 2014 m. ir Lietuvos kaimo tinklo parama 2015 m. nebuvo skirta.

Pažymime, kad Ministerija nedalyvauja nevyriausybinių organizacijų pozicijų ES ir tarptautinėse organizacijose derinimo procese, kadangi šios savo veiklą organizuoja savarankiškai.

Pažymėtina, kad siekdamos gauti paramą iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, žemdirbių ir kaimo plėtros dalyvių interesų atstovavimui ES ir tarptautinėse organizacijose 2014–2020 m., organizacijos privalės įrodyti, kad tokia jų veikla tiesiogiai susijusi su naujosios programos įgyvendinimu. 

 

5. Melioracijos įrenginiai seni, trūksta lėšų jiems remontuoti, nevalomi grioviai. Tos problemos visiems aktualios ir suprantamos. Norintiems pradėti valyti melioracijos griovius, iškyla daug sunkumų, mat vadovaujantis veikiančiais įstatymais neleidžiama kirsti grioviuose augančių krūmų,  tam reikalingi įvairūs sutikimai, leidimai ir derinimai. Pasitaiko atvejų, kai skirtingose duomenų bazėse melioracijos grioviai mistiškai tampa „upeliais“. Ką daryti ūkininkams su tuose „upeliuose“ augančiais medžiais, kurie užkiša žiotis, yra užtvindomi dirbamosios žemės plotai.

Visiems ūkininkams aktualus klausimas: kada Žemės ūkio ministerija pradės derybas su  Aplinkos ministerija, kad būtų patvirtinti konkretūs ir aiškūs melioracijos griovių valymo reikalavimai. Tada nekiltų konfliktų ir nesutarimų tarp ūkininkų ir gamtos apsaugos pareigūnų.

Atsakymas: Atsižvelgiant į prastą melioracijos griovių būklę, kurią dažnai įtakoja griovių priežiūros nebuvimas, Ministerija 2012 m. parengė 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, kuriai finansuoti iš pradžių buvo skirta 5,79 mln. Lt. Dėl didelio pareiškėjų aktyvumo priemonei buvo skirtas papildomas finansavimas ir iš viso skirta paramos daugiau kaip už 11,85 mln. Lt, iš jų apie 5,5 mln. Lt vien per 2014 m. Įgyvendinus Priemonę bus sutvarkyta 5,9 tūkst. km griovių, 6,6 tūkst. ha griovių šlaitų.

Natūralu, kad įgyvendinant priemonę neišvengta ir problemų dėl aplinkosauginių nuostatų  nesilaikymo ar skirtingo jų reikalavimų taikymo, atliekant melioracijos griovių valymo darbus. 

Ministerija aktyviai bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, spręsdama iškylančias problemas ir jau nuo 2012 metų argumentuotai siūlo Aplinkos ministerijai tikslinti teisės aktus, reglamentuojančius želdinių kirtimą, panaikinti saugotinų želdinių statusą ir leisti juos šalinti sureguliuotų upių ir upelių šlaituose. Jau pasiekta, kad būtų pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, šiuo metu pateikti pasiūlymai  „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206  „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ pakeitimo“ Aplinkos ministerijai patvirtinus nutarimą, neliktų problemos dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems.

Pažymime, kad Ministerija nustatė 2015 m. melioracijos prioritetus ir tinkamų finansuoti Valstybės biudžeto lėšomis išlaidų sąrašą, kuriame prioritetas skiriamas griovių sutvarkymui:

Valstybės biudžeto lėšomis gali būti atliekami tokie remonto darbai:

1.Valyti magistralinius melioracijos griovius iki projektinio dugno gylio sąnašų kaupimosi vietose;

2.Keisti drenažo žiotis;

3.Remontuoti vandens pralaidas nekeičiant pralaidų vamzdžių.

 

6. Prognozuojama, kad šiais metais daug ūkininkų ketina pradėti ekologiškai ūkininkauti. Tikėtina, jog besikuriantys jaunieji ūkininkai, pageidaujantys imtis ekologinio ūkininkavimo, gali likti už borto, nes tokiai žemės ūkio veiklai yra ribotas hektarų plotas.

Ar Žemės ūkio ministerija numatė galimybes, kad besikuriantys jaunieji ūkininkai turėtų galimybę ekologiškai ūkininkauti?

Atsakymas: 2014-2020 m. programiniu laikotarpiu, bus sudarytos sąlygos ūkininkams dalyvauti KPP programoje „Ekologinis ūkininkavimas“, mokant nustatytą paramą už plotą.

Prioriteto jauniesiems ūkininkams dalyvaujantiems Programos priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ nėra nustatyta.

Šiuo įgyvendinimo laikotarpiu bus skatinama mišrių ekologinės gamybos ūkių plėtra, antrojo prioriteto -sėklininkystės ir daržininkystės ekologiniai ūkiai.

Atkreipiame dėmesį, kad nėra ribojamas Programoje dalyvaujančių plotų skaičius ir jų dydis, nustatomas tik mažiausias tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį mokama kompensacinė išmoka t.y. 0,1 ha.

 

7. Ar planuojama šiais metais sustabdyti (apriboti) valstybinių naudojamų žemių įsigijimą su išvadomis? Dar pasitaiko atvejų, kai iš žemdirbių atimami įdirbti nuomojami valstybiniai žemės sklypai. Ūkininkai nesiryžta nuomotis apleistas valstybines žemės ūkio paskirties žemes, nes nėra garantijos jog sutvarkius sklypą galės jį ir toliau dirbti.

Atsakymas: Pažymėtina, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas – lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo perdavimas neatlygintinai nuosavybėn teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, buvo numatytas nuo 1991 m., t. y. nuo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę proceso pradžios, ir daugeliui piliečių, pasirinkusiems šį atkūrimo būdą, pasirinktu būdu jiems atkurtos nuosavybės teisės. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. sausio 1 d. patikslintus duomenis, kaimo vietovėse nuosavybės teises liko atkurti 10,57 tūkst. piliečių į 18,5 tūkst. ha Išvadose nurodytos žemės. Daugiau nei puse šių piliečių žemės sklypai jau suprojektuoti, tai reiškia vieta yra žinoma. Vyriausybės 2012–2016 m. programoje vienas iš prioritetinių darbų yra užbaigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą kaimo vietovėje, ir dedamos visos pastangos, kad šie darbai šiemet būtų baigti. Manome, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus proceso sustabdymas prieštarautų konstituciniams principams, nes pažeistų tų piliečių, kurie teisės aktų nustatytais terminais pasirinko šį būdą, tačiau ne dėl jų vengimo, iki šiol jiems tokie žemės sklypai neperduoti, teisėtus lūkesčius. Taigi kol kas tikrai nenumatoma tiems piliečiams, kuriems šiais metais nebus suspėta suprojektuoti žemės sklypus, nuosavybės teises atkurti kitu nei jie pasirinko būdu.

Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktuose (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 18 punktas) nustatyta, kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, t. y. žemės savininkas privalo nuomininkui  žemę nuomoti valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytam nuomos terminui už šioje sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

  •  

 

LJŪJS informacija

 

1985 Total Views 1 Views Today