Kova dėl europinės paramos: jaunieji ūkininkai pakliuvo į spąstus

J. Mankausko nuotr.

J. Mankausko nuotr.

Pirmas šių metų kvietimas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai gauti parodė, kad prasideda labai arši konkurencija dėl europinių pinigų, o nusivylusiųjų gali būti tūkstančiai. Šimtai paramą gauti galinčių jaunųjų ūkininkų jau malšina nusiminimo kartėlį ir sprendžia hamletišką klausimą – laukti antrojo šaukimo ar deklaruoti pasėlius. Paramos įgyvendinimo taisyklėse jiems paspęsti spąstai: deklaravus pasėlius jaunieji ūkininkai jau nebegalės pretenduoti į paramą įsikurti. O apie antrą kvietimą paraiškoms rinkti Žemės ūkio ministerija kol kas kalba miglotai.

Pranoko visus lūkesčius

Tiek paramos prašytojai, tiek jos dalytojai sako nesitikėję, kad vos pradėjus skirstyti europinius pinigus jauniesiems ūkininkams ūkiams įkurti, bus sulaukta tiek daug projektų, kuriems įgyvendinti prašoma suma didesnė už visam finansiniam laikotarpiui numatytas lėšas. Jaunimo noras ūkininkauti pranoko visus lūkesčius, pripažino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai. Tačiau jos vadovai kol kas nepraneša, ar atrankos neperėję jaunieji ūkininkai šiemet galės dar kartą teikti paraiškas ir galbūt sulaukti finansavimo.

„Tokia projektų gausa rodo, kad jauni žmonės nori ūkininkauti. Žinau, kad nemažai emigrantų pasiryžo grįžti namo, kurti ūkius ir dirbti. Tačiau daugiau kaip tūkstantis pareiškėjų liko už borto. Tad natūralu, kad daug nepatenkintų“, – kolegas atjautė Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungai priklausantis Akmenės rajono ūkininkas Valius Ąžuolas.

Per šių metų balandį vykusį paraiškų priėmimą jaunieji ūkininkai pateikė 1 354 paraiškas, kuriose prašoma bemaž 74 mln. eurų paramos. ŽŪM šiam etapui skyrė 20 mln. eurų, o iš viso iki 2020 m. priemonei „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ numatyta 64,7 mln. eurų. Taigi, jaunieji ūkininkai norėtų viską išsidalyti šiemet. Tačiau tik ketvirtadaliui pareiškėjų nusišypsos laimė gauti paramą (gyvulininkystės projektams įgyvendinti – iki 60 tūkst. eurų, augalininkystės – iki 50 tūkst. eurų). Kiti jau dabar malšina nusivylimo kartėlį. O projektų rengėjai skaičiuoja nemažą uždarbį. Anot ūkininkų, už projektų parengimą jiems teko pakloti po 600–1 000 ir daugiau eurų.

Nusivylimas buvo užprogramuotas

V.Ąžuolas kritikavo paramos dalybų taisykles, kuriose esą jau buvo užprogramuota, kad nemažai paramos vertų jaunųjų ūkininkų išmes pinigus projektams rengti, o patys liks it musę kandę: „Anksčiau beveik visi potencialūs projektai anksčiau ar vėliau būdavo finansuojami, nes būdavo perskirstomos lėšos iš kitų priemonių. O dabar vienam kvietimui numatyta suma, kurią išdalijus visi kiti projektai atmetami, nors jie ir būtų verti paramos. Šimtai jaunų žmonių, pasiryžusių pradėti ūkininkauti, stipriai nusivylė.“

Akmenės rajono ūkininkas sutiko, kad, sumažėjus lėšų, tenka dar labiau atsijoti paramos prašytojus. Tačiau jis abejojo, ar kai kuriems sektoriams pagrįstai suteiktos išskirtinės sąlygos pasinaudoti didžiulėmis paramos sumomis: „Tokią sumą, kuri dabar skirta jauniesiems ūkininkams, galėjo išsidalyti du ar trys pareiškėjai, prašantys paramos žieminiams šiltnamiams įrengti. Ar juos vertėjo paremti labiau nei jaunuosius ūkininkus? Mūsų ūkininkai senėja, žūtbūt į kaimą, žemės ūkį reikia pritraukti jaunimo. Kodėl apie tai negalvojama?“

Nepateko į laimingųjų sąrašą

Paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM teikęs, tačiau į laimingųjų sąrašą nepatekęs Varėnos rajone ūkininkaujantis Andrius Vailionis dabar sprendžia hamletišką klausimą: palaidoti tikimybę jam, kaip jaunajam ūkininkui, gauti paramą įsikurti ar surizikuoti ir dar šiemet palaukti antro kvietimo. Tačiau apie jį ŽŪM kol kas kalba miglotai.

Jei A. Vailionis, kaip ir kiti aukščiausių balų nesurinkę ūkininkai, lauktų kito kvietimo, jie negalėtų deklaruoti pasėlių ir pretenduoti į tiesiogines išmokas ar kitas paramos priemones. Taisyklėse numatyta, kad pasėlius deklaravęs jaunasis ūkininkas užbaigia įsikūrimo procesą ir paramos pagal minėtą priemonę gauti nebegali.

„Surinkau 70 balų. Anksčiau taip įvertintam projektui būtų skirta parama, o dabar neperėjo. Iš kur tiek daug jaunųjų ūkininkų atsirado? Jei rudenį būtų kitas kvietimas, bandyčiau dar kartą, nes kitais metais šanso man nebeliks – jau neatitiksiu kriterijų. Tik kol kas neaišku, ar tas kvietimas bus. Jei jo nebus, neteksime ir išmokų“, – apsisprendimu abejojo triušininkystės ūkį plėsti ketinantis ūkininkas.

ŽŪM informavo, kad paramą gaus pareiškėjai, surinkę daugiau kaip 85 balus. Tokių yra 345. Didžiausias galvosūkis dabar užgulęs 160 ūkininkų, turinčių po 80 balų. Vienas kitas iš jų gali pakliūti į finansuojamųjų gretas. „Daugiausia balų surinkę ūkininkai gali tikėtis paramos, jei projektuose nebuvo padaryta klaidų. Tie, kurie gavo mažiau balų, turi patys apsispręsti, kaip jiems toliau elgtis. Tikimybė, kad finansavimą gaus 80 balų surinkę pareiškėjai, nedidelė. Nei ministrė, nei viceministrai negali jiems patarti, deklaruoti pasėlius ar ne. Visi, kurie prašė paramos, žinojo taisykles“, – aiškino žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Kamuoja nežinomybė

„Blogiausia, kad iki šiol Žemės ūkio ministerija aiškiai nepasako, ar rudenį dar bus renkamos paraiškos. Dešimtys kolegų skambina, klausinėja, tačiau nieko negalime jiems patarti. Ūkininkų, kurie surinko aukštus balus, tikrai nemažai. Jie sumokėjo nemažus pinigus už verslo planų parengimą, negali deklaruoti pasėlių. Jei nebus kito kvietimo, jiems bus labai apmaudu“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Dėl senstančio ir tuštėjančio kaimo išgyvenantis akmeniškis siūlytų nepalikti potencialius projektus parengusių jaunų žmonių ant ledo ir greičiau surengti antrą kvietimą: „Skyrus papildomai 10–15 mln. eurų, būtų paremti vertingi projektai. Įvertinus, kiek daug norinčiųjų prašė paramos, galima buvo greitai dar kartą rinkti paraiškas. Tada jaunieji ūkininkai būtų spėję ir pasėlius deklaruoti. O gal ŽŪM paranku, kad daugybė jaunųjų ūkininkų atbyrės ir daugiau nebegalės pretenduoti į paramą ūkiams įkurti? Pradedantiesiems tokios paramos labai reikia, be jos ne vienam nuo nulio pradedančiam jaunam žmogui sunku įsitvirtinti. Valstybė turėtų būti suinteresuota jiems padėti.“

Žinojo, kad rizikuoja

S. Cironka tikino, kad sprendimas dėl antro kvietimo bus priimtas, kai NMA įvertins visas paraiškas. Atsižvelgti į pirmo kvietimo rezultatus ir tada nuspręsti, ar reikia dar kartą šiemet jas rinkti, siūlė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.

„Valstybė negali paremti visų jaunųjų ūkininkų, juolab kad ir lėšų yra mažiau. Nesąžininga būtų dabar piktintis, nes taisykles žinojo visi, kurie rengė projektus ir teikė paraiškas. Beje, mes siūlėme, kad minimalus pereinamasis balas būtų 50, bet socialiniai partneriai išsireikalavo, kad atranka prasidėtų nuo 35 balų. Kiek teko kalbėtis su projektų rengėjais, jie ne vieną savo klientą perspėjo, kad tikimybė gauti paramą yra maža. Tad jaunieji ūkininkai žinojo, kad rizikuoja“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Anot S. Cironkos, jei šiemet jauniesiems ūkininkams būtų dar atriekta 20 mln. ar daugiau eurų, Europos Komisijai tektų pagrįstai paaiškinti, kodėl per vienus metus išnaudojame didžiąją dalį lėšų, kaip jaunųjų ūkininkų įsikūrimą remsime kitais metais.

Ūkius įkūrė paraiškų rinkimo išvakarėse

Žemės ūkio viceministrui susidarė įspūdis, kad kai kurie jaunieji ūkininkai galbūt skubotai rengė projektus: „Apie 130 ūkių buvo įkurta kovo mėnesį – paraiškų rinkimo išvakarėse. Tad galima manyti, kad jų savininkai galbūt turėjo nepakankamai tvirtą ūkio plėtros viziją. Nerimtai atrodytų, jei pagrindinis besikuriančio ūkininko tikslas būtų parama. “

S. Cironka pabrėžė, kad paramos negavusiems jauniesiems ūkininkams neužkertamas kelias siekti kitų Kaimo plėtros programos priemonių finansavimo: „Jų norų niekas nestabdo, tik skatina. Po metų jie gali prašyti paramos ūkiui modernizuoti ir kt.“

„Sprendžiant iš aukščiausius balus surinkusių projektų, galima teigti, kad mūsų tikslas pasiektas. Daugiausia gali būti paremta gyvulininkystės projektų – 251. Pusė jų susiję su pieno gamyba, kituose numatyta plėtoti mėsinę gyvulininkystę. Svarbu tai, kad šiuos projektus pateikė tų rajonų, kuriuose žemės mažiau našios, ūkininkai. Tarp aukštai išreitinguotų yra ir gana novatoriškų projektų, pavyzdžiui, sraigininkystės“, – sakė žemės ūkio viceministras.

Parama nutekės ūkininkų vaikams?

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkui Antanui Vailioniui susidarė įspūdis, kad nemažai įsikūrimo paramos vėl nutekės jauniesiems ūkininkams, kurie turi tėvų ūkininkų užnugarį. „Tokiems ir bankai noriau paskolas teikia.

O tuos, kurie patys prasimušinėja, veja į šoną, nors pradedantiems nuo nulio paramos labiausiai reikia, kitaip jie bėgs į užsienį uždarbiauti. Atrodo, padėtį vėl pasigerins tie, kurie ir dabar neblogai laikosi“, – pastebėjo A.Vailionis. Tai, kad tiek daug jaunų ūkininkų prašo paramos, rodo, jog jauni žmonės nori kurtis kaime. Jų nereikėtų atstumti, įsitikinęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas.

Informacija: „Valstiečių laikraštis“, žurnalistė Vida Tavorienė

1121 Total Views 1 Views Today