Kelininkų „geri norai“ – gyventojams po kaklu

image (36)Planuojamas Šiaulių aplinkkelis (šiaurės-rytų kryptimi) sukėlė ant kojų Kairių, Eimučių, Žadžiūnų gyventojus. Jie nesupranta, kam kelyje reikalingas viadukas, kuris apsunkins susisiekimą, ar dvi autobusų stotelės, kur nėra gyventojų. Žemės savininkai nori tikslios informacijos dėl nusavinamos žemės kompensavimo. Jei nepavyks susitarti, svarstoma apie kelio blokadą.

Viadukas vietoje žiedo

Kairiškiai surinko per šimtą parašų, keldami pretenzijas, pasiūlymus dėl būsimojo kelio. Ūkininkas Vytautas Kazlauskas sako, kad žmonės noriai pasirašo: „Surinksime kokius 500 parašų“.

Pareiškimus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo valstybės priežiūros skyriui, UAB „Kelprojektas“ Šiaulių padaliniui, Lietuvos automobilių kelių direkcijos planavimo skyriui, Šiaulių rajono merui išsiuntė ir Eimučių, Žadžiūnų bendruomenės, jaunieji ūkininkai.

Aplinkkelis sujungs valstybinės reikšmės magistralinį kelią A12 (Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas) su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 150 (Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys) ir su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A9 (Panevėžys-Šiauliai).

Šis aplinkkelis įsijungs į Bertužių sankryžą kelyje Panevėžys-Šiauliai. Šį transporto mazgą sudaro kelio A9 Panevėžys-Šiauliai skirtingų lygių sankryža su būsimąja gatve į Industrinį parką Šiauliuose bei su esamu keliu Nr. 4031 Gudeliai-Kairiai-Bertužiai.

ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ valdybos bei Žadžiūnų bendruomenės pirmininkas Vytautas Buivydas ir V. Kazlauskas ant stalo kloja projektą. Jų manymu, kelias suplanuotas nelogiškai.

Pirmoji problema – gyventojai nebegalės trumpiausiu keliu iš Kairių važiuoti Šiaulių industrinio parko link. Paaiškėjo, kad Kairių-Bertužių sankryžoje planuojamas viadukas, nors plano sutartiniuose žymėjimuose jis nepažymėtas ar kitaip neišskirtas.

Planuojams viadukas – be tiesioginio užvažiavimo ir nuvažiavimo. Tad vairuotojams teks važiuoti iki žiedinės sankryžos, esančios netoli Aleksandrijos, joje apsisukti ir važiuojant atgal Kairių link, pasukti į Šiaulių industrinę zoną ar Zoknių mikrorajoną. Taip susidarys apie 4 kilometrų lankas. Tokia pati situacija ir norintiems važiuoti į Joniškį.

V. Buivydas skaičiuoja, kad Bertužių gyventojams susidarys dar didesnis – 6 kilometrų vingis. Jis mano, kad painiavos bus ir atvykstantiems į Kairius.

„Noras paprastas – vietoje viaduko padaryti žiedinę sankryžą. Taip būtų ir pigiau. Bet gal tiltas reikalingas tiems, kurie atliks darbus, – svarsto V. Buivydas. – Netoliese yra „Šiaulių plento“ asfalto bazė, šiuo metu jiems reikia užvažiuoti ant tilto, leistis nuo tilto ir tada įvažiuoti į kelią. Įgyvendinus projektą, jiems numatytas vienpusis kelias tiesiai į bazę.“

Iki 2011 metų UAB „Šiaulių plentas“ buvo įmonės „Kelprojektai“ akcininkas.

Žmones stebina ir kelyje suplanuotos dvi autobusų stotelės. V. Buivydas pasitikslino, kad aplink nėra gyvenamųjų ar keičiamų paskirčių sklypų. „Gal briedžiai į jas eis“, – ironizuoja V. Kazlauskas.

Galvoja apie protestą

Rugpjūčio 18 dieną vyko projektuotojų susitikimas su žemių savininkais. Tai buvo paskutinė diena, kada buvo galima pareikšti pretenzijas.

V. Buivydo teigimu, į susirinkimą nebuvo pakviesti Šiaulių rajono kaimiškųjų seniūnijų bendruomenių pirmininkai, kurie būtų atstovavę savo bendruomenių interesams.

V. Kazlauskas, dalyvavęs susirinkime, teigia, kad buvo neišsamiai pateikta informacija ir daugelis rūpimų klausimų liko neatsakyti. Todėl visuose skunduose akcentuojama, kad būtų organizuotas papildomas susitikimas, nes klausimų daug, o atsakymų nėra.

V. Kazlausko sklypo dalis patenka į apsauginę kelio zoną: „Iš susitikimo išėjau paskutinis. Sakiau, kad Strasbūrui bus įdomu, kur plaukia Europos pinigai. Man, kaip Tadas Blinda, atims žemę, ir špyga taukuota.“

Nerimą gyventojams kelia ir garsas – prognozuojama, kad per parą aplinkkeliu pravažiuos 5 tūkstančiai automobilių. V. Buivydo teigimu, plane konkrečiai nepažymėta, kur ir kiek bus apsauginių sienų.

„Kol nebus konkrečių atsakymų, tol bus ir nepasitikėjimas. Aplinkkelio idėja gera, bet nereikia nuskriausti gyventojų, žemės savininkų. Absurdiškai leidžiami pinigai“, – mano V. Buivydas.

Jo teigimu, jei žmonės nebus išklausyti, galvojama apie kelio blokadą ar kitą protesto būdą.

Turi karčios patirties

Praėjusią savaitę dėl aplinkkelio problemos su bendruomene, žemės savininkais Kairiuose susitiko Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras.

„Žmonės laiku pradėjo kalbėti. Pavyzdžiui, dėl kelio Šiauliai-Kuršėnai visi sukruto, kai įpusėjo darbai, pradėjo dirbti ekskavatoriai. Nuo pavasario kalbame seniūnams, architektams, kad būtų derinama su žmonėmis, kad visiems būtų aišku“, – sako meras.

Jo manymu, į kai kurias pastabas projektuotojai atsižvelgs, nes „negalima labai pabloginti sąlygų“.

Dėl stotelių, svarsto meras, galbūt projektuotojai neįsigilino? Jo nuomone, stotelės turėtų būti daromos, kur renkasi žmonės.

A. Bezaras yra numatęs susitikti su Egidijumi Skruodeniu, laikinai einančiu Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas: „Baksnosime į tą vietą, kur gyventojai prašo nuvažiavimo. Tikėkimės, kad atsižvelgs.“

E. Skruodenis, pasak mero, buvo atvykęs ir dėl problemų kelyje Šiauliai-Kuršėnai. Dalį problemos pavyko išspręsti.

„Padėsime, kas nuo mūsų priklausys. Jau turime karčios patirties. Ko gero, šiuo atveju trūko iš projektuotojos išsamesnių paaiškinimų ir daug nekainuojančių sprendimų“, – apibendrina meras.

Nepriima gero

Sutartį dėl Šiaulių šiaurės-rytų krypties aplinkkelio planavimo bendrovė „Kelprojektas“ su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 2014 metais. Projekto darbų vertė 3,7 milijono litų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjas Artūras Aušra sako, kad gauti skundai bus svarstomi Kelių direkcijos techninėje taryboje, bus sprendžiama, ar reikalavimai yra pagrįsti.

„Darbai negali net būti planuojami, kai nepagrįsti skundai keliauja Kelių direkcijai, kuri nori Šiaulių miestui gero, o Šiaulių rajonas nenori to gero matyti. Dėl kiekvieno tokio teritorijų planavimo dokumento, kuriame iš karto matosi, kad bus reikalinga žemė visuomenės poreikiams, prasideda nesutikimai, prieštaravimai. Šioje vietoje – be komentarų“, – sakė valstybinės įstaigos darbuotojas.

Jo manymu, septyni gauti skundai yra parašyti ant vieno šablono. O parašus, jo žodžiais, surinkti yra paprasta.

„Prašymą dėl žiedinės sankryžos vietoje viaduko apsvarstysime techninėje taryboje. Stotelės gal ir nereikalingos, nežinau, kodėl jos atsirado, galbūt buvo išreikštas kažkieno pageidavimas, – svarstė A. Aušra. – Projektuotojai atsižvelgia į tai, kas numatyta bendrajame plane, galbūt parengti detalieji planai, numatytos teritorijos, kur bus gyvenamoji teritorija. Tai yra smulkmena, kuri yra lengvai sprendžiama.“

A. Aušros teigimu, dabar rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kad būtų nustatytas kelio plotis, rezervuota užimama teritorija, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Suformavus vientisą sklypą keliui tiesti, „praėjus šitą košmarišką procedūrą, įsibylinėjus su visais norinčiais ir nenorinčiais, pritariančiais, nepritariančiais“, būtų skelbiamas konkursas techniniam projektui parengti. Tik tuomet bus galima atsakyti, kiek kainuos objektas.

Preliminariu A. Aušros skaičiavimu, šio kelio ilgis – apie 7–8 kilometrus, apytiksliai vieno kilometro tiesimas kainuotų ne mažiau nei 10 milijonų litų. Ši suma – tik techniniam projektui įgyvendinti, neįskaičiuojant, kiek bus sumokėta savininkams už paimamą žemę ir kitiems nuostoliams atlyginti.

„Kol kas skundai, bent žiūrint mano, kelininko, specialisto, akimis, kuris nori Lietuvai gero, o Lietuva nenori šito priimti, yra nepagrįsti“, – apibendrino A. Aušra

Informacija: www.skrastas.lt

1095 Total Views 1 Views Today