Kartų kaita: svarbus elementas ne tik Lietuvos, bet ir visos ES kaimui

22Bulgarijos sostinėje Sofijoje antradienį vyksta neformali Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų Taryba, kur ministrai ne tik aptaria Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) klausimus, bet ir diskutuoja dėl kartų kaitos ir jaunų žmonių išlaikymo kaime.

 

Senėjimo kaimo vietovėse problema aktuali daugumai ES valstybių narių. Tai iš dalies galima paaiškinti bendromis demografinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis tendencijomis. Tačiau žemės ūkiui būdinga tam tikra specifika: gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas kaimo vietovėse reikalauja veiksmingų sprendimų jauniems žmonėms pritraukti į žemės ūkio sektorių ir kaimo vietoves. Todėl labai svarbu, kad kartų atnaujinimo klausimas būtų nagrinėjamas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. kontekste, kaip vienas iš pagrindinių naujojo programavimo laikotarpio prioritetų.

„Labai svarbu,  kad Europos Komisijos pasiūlytuose teisės aktuose dėmesys skiriamas kartų kaitai. Lietuvoje yra itin populiari jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonė. Kai pasitikima jaunais žmonėmis, jie iš tiesų gali nustebinti ir pasiūlyti novatoriškų sprendimų. Vienas ūkininkas gamina išvyniojama žolę kuria kloja stadionuose, turime sraigių ferma, bambukų plantacijas. Kai yra priemonė galima  pasiekti rezultatų ir išlaikyti žmones kaime, todėl labai svarbu ir toliau remti ūkininkus“, – Taryboje kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jis taip pat pažymėjo, kad nuo liepos 1 d. Lietuvoje startuoja nauja programa, kurios tikslas padėti jaunoms šeimoms įsigyti nuosavą būstą būtent regionuose. Ši programa turėtų koreliuoti su parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Viso registruotų ūkininkų skaičius 2018 metų pradžioje Lietuvoje siekė 122539, iš jų jaunųjų ūkininkų buvo 17676 (14,4 proc.). 2007–2018 metų laikotarpiu pasinaudojusių parama pagal priemonę skirtą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui jaunųjų ūkininkų skaičius siekia 3637.

Nepaisant tikslinių ir papildomų paramos priemonių, siūlomų pagal BŽŪP du ramsčius, statistiniai duomenys rodo, kad šiame sektoriuje jaunų ūkininkų procentas vis dar yra gana žemas. Tik 5,6% visų ES ūkių valdo ūkininkai, jaunesni nei 35 metų, o daugiau kaip 31% sektoriuje dirbančiųjų yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Tai kelia itin didelį susirūpinimą. „Jauniesiems ūkininkams turi būti siūlomos ilgalaikės perspektyvos, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, sudarant geresnes sąlygas gauti paslaugas. Kuriant jaunimui palankią infrastruktūrą ir siekiant didesnio  veiksmingumo, turime panaudoti visų ES politikos sričių teikiamą sinergiją, taip pat nacionalinio ir vietos lygmens priemones“, – kalbėjo ministras.