Karštis atslūgo? Neskubėkime daryti tokių išvadų. Tai – tik prasidėjusio proceso pradžia. Praėjusį savaitgalį Suvalkijoje meteorologai užfiksavo 35,5 laipsnius pagal Celsijų. Tiek oficialiai. Žinau, kad daugelis sakysite: o mano kieme termometras rodė aukštesnę temperatūrą! Kolega iš Varėnos rajono tikino, kad ne saulėkaitoje ir 1,5 m aukštyje pritvirtintas termometras (tokie temperatūros matavimo standartai) sustingo ties 36 laipsnių padala. Vis dėlto karščio Lietuvoje rekordo – 37,5 laipsnių, – kuris pasiektas 1994 m. liepos 30 dieną Zarasuose, dar neįveikėme. Tačiau neabejokite: šį rekordą pagerinsime, gal net labai greitai.
JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkai iškėlė prielaidą, kad tarsi sugrįžta klimatas, kuris vyravo mūsų planetoje prieš 50 milijonų metų, kai mūsų civilizacija pradėjo savo triumfuojantį žygį. Kitas reikalas – kad mus gąsdina ne pats atšilimas, o tai, kad jis yra netikėtas ir labai greitas. Mokslininkai ginčijasi ne dėl globalinio atšilimo pasekmių – jos akivaizdžios, o dėl priežasčių. Nors nedaug kas abejoja, jog pagrindinę įtaką daro žmonės. Vis daugiau anglies dioksido, metano, diazoto monoksido ir kitų dujų patenka į atmosferą ir susidaro vadinamasis šiltnamio efektas. Galime ginčytis iki užkimimo, tačiau statistinių duomenų nepaneigsime: per pastaruosius 200 metų dėl pramonės augimo anglies dioksido koncentracija ore išaugo trečdaliu, o nuo 1975 metų vidutinė temperatūra planetoje šoktelėjo 0,5 laipsnio. Nedaug? Melskimės, kad šis procesas negreitėtų geometrine progresija.
Apskritai per pastarąjį šimtą metų temperatūra šiauriniame planetos pusrutulyje išaugo daugiau nei per pastarąjį tūkstantmetį. O kokios prognozės? Jeigu pramonės augimo tempai nesumažės (o ekonomistai mums sako, kad jie tik augs, nes planetoje žmonių tik daugėja ir visi nori gyventi vis geriau, visko naudoti vis daugiau), tai iki šio amžiaus pabaigos mūsų planetoje klimatas pasikeis radikaliai. Žinoma, sprogimo nebus, karčšio kilpa ant žmonijos kaklo veršis palengva. Mokslininikai prognozuoja, kad XXI amžiaus pabaigoje temperatūra pakils 2-6 laipsniais. Pabandykime įsivaizduoti. Jeigu pastaraisiais metais mus vis dažniau kamuoja 34-35 laipsnių karštis, tai mūsų proanūkiai turės priprasti prie 36-41 laipsnių temperatūros. O kokia ji bus, pavyzdžiui, Ispanijoje, Graikijoje ar Turkijoje? Ištverti, žinoma, įmanoma, juk technika tobulėja. Štai prieš kelias dienas su vienu ūkininku bendravau jo traktoriaus kabinoje. Lauke karšta, o kabinoje – gaivu ir, palyginti, tylu.
Taigi nuo karščio įmanoma pasislėpti. Tačiau neįmanoma sustabdyti ledynų tirpimo: kukliausiomis ametikiečių prognozėmis, vandens lygis iki amžiaus pabaigos pakils apie metrą, o jeigu klimato atšilimo pagreičio nepavyks pristabdyti? Internete galima surasti apokaliptinių vaizdų, kuriuose Baltijos jūra per Rygos įlanką priartėjo pire Kupiškio. NASA kosminių skrydžių centras jau prieš trejus metus paskelbė tyrimų išvadas, ir tarp jų daugiausia nerimo kelia ledynų tirpimas. Mokslininkai neatmeta versijos, kad jau iki šio amžiaus pabaigos Grenlandijoje ledynų neliks.
Todėl jau dabar reikia sau atsakyti, ar žmonija suspės prisitaikyti prie naujų gyvenimo bei išgyvenimo sąlygų. Nesitikėkime, kad Šiaurės Europos šalys dar turi laiko prisitaikyti. Jau dabar ES dejuoja dėl pabėgėlių iš Afrikos. O juk klimato atšilimas pirmiausia paveiks būtent šį žemyną ir demografinį bumą išgyvenančią Aziją. Nesitikėkime, kad nuo pabėgėlių apsitversime aukštomis tvoromis. Nėra tokių tvorų, kurių neįveiktų alkani žmonės.
Jungtinių tautų ekspertai primine, kad klimato atšilimas ypač svarbus žemės ūkio srityje: dėl sausrų sumažės derlius ir žemdirbystės plotai dabar svarbiuose Europos regionuose, vis labiau trūks geriamojo vandens, kils epidemijų grėsmė. Sparčiau ir dažniau formuosis taifūnai bei ciklonai. Šiuos ir kitus požymius matome jau dabar. Štai Biržų krašto žmonės pastebi, kad anksčiau smegduobės dažniausiai atsirasdavo pavasarį ir rudenį, o pastaraisiais metais jau susidaro ir žiemos metu. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai mano, jog tai – irgi visuotinio atšilimo poveikis: tirpiose uolienose išaugusi cirkuliuojančio vandens apytaka skatina gipso uolienų tirpimą, todėl gelmėse atsiranda tuštumų. Vienas mūsų skaitytojas pasakojo, kaip smegduobė atsivėrė tiesiog ariant lauką. Ūkininkas tik pajautė, kaip lygioje vietoje traktorius pasviro ir su padargais vos nenugarmėjo į atsivėrusią 3-4 metrų skersmes įgriuvą.
Vis dėlto kai kurie lietuviai mano, kad klimato atšilimas ne toks baisus, kaip apie jį rašoma. Žinoma, egoistiškai galėtume manyti, kad ateityje ypač iš augalininkystės turėsime naudos, be to, turime itin kokybiško požeminio vandens atsargų. Jo gamyba Lietuvoje yra santykinai pigi, nes vanduo yra negiliai, pavyzdžiui, prie Kauno geriamasis natūralus požeminis vanduo išgaunamas tik iš 30-60 metrų gylio gręžinių. Jau artimiausiais dešimtmečiais geriamojo vandens pritrūks Ispanija. Apskritai 2,8 milijardo žmonių mūsų planetoje gyvena vietovėse, kuriose trūksta geriamojo vandens, ir mokslininkai prognozuoja, kad 2030-aisiais vandens trūks jau 4 milijardams žmonių. Dėl vandens gali kilti karinių konfliktų. Pvz., Turkijoje artimiausiais metais prie Eufrato iškils net 18 hidroelektrinių – dėl šios priežasties upės vandens ištekliai Sirijoje gali sumažėti 40 proc., o Irake – net 80 proc. Manote, kad sirai su tokia padėtimi susitaikys? Taigi šiandien mus kamuojantis karštis tėra didelių žmonijos išbandymų pradžia.
Informacija: 2015 m. rugpjūčio 14 d. „Valstiečių laikaštis“ Nr. 66 (9498), žurnalistas Albinas Čaplikas