Bet kuriam gamintojui svarbi vieta, kur bus realizuojama produkcija, ar deramai ji bus pristatyta pirkėjui, ar šis apskritai apsilankys. Dėl mažesnių investicijų dažnas verslą pradeda nuo e. prekybos, kuri gali vykti feisbuke ir nieko nekainuoti, o jei ir būtų nuspręsta kurti nuosavą e. parduotuvę, tai įkandama, nes atsieitų iki 1.000 Eur.
Vis dėlto yra produktų, kuriuos internetu parduoti sunkiau, o jei ir pasirenkamas toks kanalas, anksčiau ar vėliau vis tiek prireikia ir fizinės prekybos vietos, kur su klientu būtų bendraujama tiesiogiai. Ypač prekiaujantiems maistu svarbiausia įgyti vartotojo pasitikėjimą. Tai reiškia, kad klientas turi ne tik sužinoti apie produkciją, bet ir jos paragauti, juk skonio ar kvapo internetu nepajus. O turint pirkėją, dėl užsakymų su juo tartis galima ir feisbuku, ir telefonu.
Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, yra sakęs, kad anksčiau ar vėliau teks ieškoti ir fizinės prekybos vietos. Galimybė tokią turėti, pavyzdžiui, ūkininkų atveju priklauso nuo ūkio dydžio – vieni vyksta tik turgelius, kiti kuria savo prekės ženklo prekybos tinklą. Vis dėlto nuosavų parduotuvių atidarymas reikalauja ir investicijų, kurias sudaro ne tik išlaidos patalpų nuomai – dažnai remontas, patalpų pritaikymas, įranga atsieina daugiau nei buvo planuota.
Pavyzdžiui, UAB „Kintai“ į parduotuvę Vilniuje prieš metus investavo 80.000 Eur – daugiausia lėšų pareikalavo įranga, o ir patalpas nuomininkai įrengė pagal savo poreikius – taip, kaip norėjosi. Tolesnei plėtrai „Kintai“ rado kitą sprendimą – įkurti parduotuves turguose – Vilniuje Benedikto ir Klaipėdoje Tilžės. Pranašumai – ne tik keliskart mažesnės investicijos, bet ir bendra turgaus valdytojų rinkodara, padedanti pritraukti pirkėjų.
Tačiau turgaviečių administracija prekybininkams kai kur padeda paprasčiau sutvarkyti ir kitus, prekybai reikalingus reikalus. Pavyzdžiui, kai Jelena Česonienė, MB „Sūrlė“ bendraturtė, Gariūnų turgavietėje prekiaujanti Lietuvos ūkininkų sūriais, turėjo gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, pasinaudojo turgavietės veterinarijos gydytojo pagalba. Jis organizavo naujų prekeivių prašymus, padėjo juos užpildyti, konsultavo dėl reikalingų dokumentų ir sąlygų.
Taigi turgums modernėjant ir atsinaujinant, keičiasi ir jų prekybininkai, asortimentas, vadinasi, ir pirkėjai, kurie, anot pačių prekybininkų, jaunėja ir ieško įmantresnių produktų. Tokių siūlantys nebūtinai turi pradėti žengti septynmylius žingsnius ir kurti savo prekės ženklo parduotuves – patogiau ir pigiau gali būti šlietis prie tų, kurie pirkėjų trauką jau sukūrė.
Plačiau: https://www.vz.lt/prekyba/2017/12/16/kai-pirkejus-pasiekti-gali-pigiau#ixzz51j03W022