Javapjūtės starto belaukiant

J. Mankauskas

J. Mankausko nuotr.

Kai kur Suvalkijoje ūkininkai jau pradėjo javapjūtę, o štai Vidurio Lietuvoje šis darbas greičiausiai prasidės tik po savaitės. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) specialistai, apibendrinę Žemdirbystės instituto (ŽI) (Dotnuva, Kėdainių r.) ir LAMMC regioninių padalinių: T. Vokės – Vilniaus r., Vėžaičių – Klaipėdos r., Elmininkų – Anykščių r., Joniškėlio – Pasvalio r., Rumokų – Vilkaviškio r., Upytės – Panevėžio r., Perlojos – Varėnos r., ir Agrocheminių tyrimų laboratorijos (Kauno r.) duomenis, teigia, kad šiemet derlius nebus toks gausus, kaip buvo planuota maždaug prieš mėnesį, tačiau vis tiek bus gana geras.

Pradės nuo žieminių rapsų ir kviečių

Kėdainių r. Tiskūnų ūkininkas Aidanas Dumbinskas javapjūtei jau pasiruošęs: javų nuėmimo kombainas suremontuotas, technika grūdams vežti paruošta, o ūkio mechanizatoriai „užmušinėdami“ laiką gražina aplinką. „Jau dabar matyti, kad derliaus nuėmimą reikės pradėti nuo žieminių rapsų ir kviečių. Kas sunoks pirmiau, sunku pasakyti, o gal ir tie, ir tie kartu“, – sako 320 ha dirbantis ūkininkas.

Vyras teigia, kad šiemet derlius turėtų būti vidutiniškas ir tik šypsosi prisiminęs prieš mėnesį skelbtas prognozes, neva iš hektaro žieminių kviečių bus gaunama net po 10 t grūdų. „Prognozės – labai nepatikimas dalykas, per savo ūkininkavimo laiką esu kūlęs ir po 9 t/ha, tačiau esu gavęs ir po 3,5 t/ha, na, bet taip buvo gerokai anksčiau. Savo ūkyje nesivaikau rekordinių derlių, grūdus stengiuosi užauginti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mano filosofija yra paprasta – geriau mažiau grūdų, bet didesnės supirkimo kainos“, – kalbėjo A. Dumbinskas.

Kai kurie ūkininko laukai šiek tiek nukentėjo nuo buvusios žiemos šalčių, vėliau juos sekino užsitęsusi sausra, tačiau apskritai didelių rūpesčių nekelia. Šalia Tiskūnų gražią sodybą įsirengęs žemdirbys tvirtina, kad užauginti gausų derlių – tik pusė darbo, kita – sėkmingai jį parduoti. A. Dumbinskas paskutiniuosius praėjusio derliaus javus pardavė visai neseniai, o naujų sutarčių su grūdų supirkėjais kol kas nėra pasirašęs. Ūkininkas neskuba, nori gerai įvertinti visus rinkos pokyčius ir tik tada teisingai pasirinkti.

Vidurio Lietuvai – palankios prognozės

Kaip „ŪP“ informavo LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza, žieminių javų būklė aplink Kėdainius ir kituose Vidurio Lietuvos regionuose vertintina kaip gera, o žieminių rapsų – kaip gera ir labai gera. Žiemkenčių pasėliai tankūs, vešlūs ir nepiktžolėti. Žiemkenčiuose pasitaiko septoriozės ir kitokių ligų pažeistų pasėlių.

„Kai kurie žemdirbiai Vidurio Lietuvos zonoje išlieka optimistai ir šiais metais tikisi savo laukuose kulti kaip jiems ir įprasta – po 6–7 t/ha kviečių grūdų. Suprantama, jei iki javapjūtės nusistovėtų vėjuoti, labai sausi ir be lietaus orai, tikėtina, jog javų branda paspartėtų. Tokiu atveju drėgmės trūkumas dirvose lemtų ir grūdų stambumą – jie būtų smulkūs. Galimas ir priešingas scena-
rijus – dažni lietūs, lydimi stiprių vėjų, gali išguldyti pasėlius. Tokiu atveju tikėtina, kad susiformuos smulkesnis nei įprastai javo grūdas ir bus mažesnis derlius. Vis tik norisi tikėti, kad iki derliaus nuėmimo nemalonių staigmenų gamta nepateiks“, – sakė dr.
V. Feiza.

Vasarinių rapsų pasėliai labai skirtingi ir netolygūs, pasitaiko piktžolėtų laukų. Plotuose, kur buvo sėta į drėgnesnes dirvas ar pavėluotai, rapsai labai reti, turi mažai produktyvių stiebų. Manoma, kad šių augalų derlius bus mažesnis nei praėjusiais metais. Vasarinių kviečių ir miežių būklė gera, kai kur – patenkinama. Ankstyvos sėjos vasarinių javų pasėliai atrodo kur kas geriau nei vėlyvesnės. Leng­vesnėse dirvose matyti pageltusių vasarinių javų plotų.

Gerai atrodo, jei laiku patręšti

Pasėlio būklės įvairovė atspindi sėjos laiką ir prieš sėją išbertų trąšų kiekį. Gerai patręšti, ankstyvos sėjos vasariniai miežiai labai gražūs. Prasčiau pamaitinti – labiau ligoti ir reti, bet nepiktžolėti. Liepos antrą dekadą iškritęs lietus labai pagerino cukrinių runkelių pasėlių būklę.

Kukurūzų pasėliai, nepriklausomai nuo sėjos laiko, dar prieš dvi savaites atrodė labai skurdžiai, buvo žemi, neretai ir piktžolėti. Šiuo metu kukurūzų pasėlių būklė sparčiai gerėja – augalai ūgtelėjo, lapai tapo tamsiai žali. Jei netrūks drėgmės ir šilumos, galima tikėtis, kad kukurūzų žaliosios masės prieaugis bus geras, bet gausaus derliaus jau nesitikima.

Pupos, kurios buvo pasėtos optimaliu laiku ir tankumu, – gerai išsivysčiusios, nepiktžolėtos. Liepos mėnesio lietus labai pagerino jų būklę. Žirnių pasėliai gražūs, užmegztose ankštyse pakankamai grūdų. „Jei nebus krušos ar kitokių nepageidaujamų meteorologinių reiškinių, galima tikėtis gero jų derliaus. Šiemet anksti pradėta šienauti, tačiau žolė sunkiai ataugo, produktyvesnės buvo pievos su augančiomis apyninėmis liucernomis. Dėl kritulių trūkumo varpinių žolių atolas augo silpnai“, – komentavo dr. V. Feiza.

Ilgą laiką bulvių pasėliai atrodė tik patenkinamai, ne ką gražesni jie tapo ir atsitraukus sausros grėsmei. Dėl to jie piktžolėtesni, mažiau asimiliuoja saulės energijos ir sukaupia sausųjų medžiagų, be to, praranda dirvos drėgmę. Po bulvienojais dar vis sausa, o atviruose nuo lapijos tarpuvagiuose, kur žemė kieta, – lietus nubėga.

Situacija skirtinga

LAMMC ŽI mokslininkai dr. V. Feiza, dr. Sigitas Lazauskas, dr. Jonas Šlepetys, dr. Irena Gaurilčikienė, apibendrinę įvairius duomenis, pateikė patikslintas būsimo derliaus prognozes. Pagal jas matyti, jog situacija labai skiriasi atskiruose šalies regionuose. Vidurio Lietuvoje pasėliai atrodo gerai, tačiau smėlėtose Dzūkijos žemėse sausra akivaizdžiai sumenkino derlių. Ne itin gerai atrodo Pasvalio ir Pakruojo rajonų laukai, nors įprastais metais ten būdavo nuimami gausūs derliai.

Mokslininkų apskaičiavimais, žieminių kviečių Rytų Lietuvoje turėtų būti kuliama 3,5 t/ha, Vakarų – 3,9, o Vidurio Lietuvoje derlingumas turėtų siekti 5,4 t/ha. Vidutiniškai Lietuvoje šių augalų prognozuojama gauti po 4,9 t/ha. Žieminių rapsų derlingumas atitinkamuose regionuose prognozuojamas 2,1, 2,6 ir 3,7 t/ha. Vidutiniškai Lietuvoje žieminių rapsų turėtų būti gauta po 3,5 t/ha.

Vasarinių rapsų auginimo rezultatai prognozuojami gerokai kuklesni. Rytų ir Vakarų Lietuvoje šių augalų planuojama kulti po 1,5 t/ha, Vidurio Lietuvoje – šiek tiek daugiau – 2,1 t/ha. Vasarinių kviečių prognozuojama kulti atitinkamai 2,5, 3,3 ir 4,2 t/ha, o miežių – 2,3, 2,4 ir 3,8 t/ha.

ŽI specialistai taip pat apskaičiavo, kad šiemet Lietuvoje vidutiniškai bus nuimta 2,4 t/ha žirnių ir 2,8 t/ha pupų. Cukrinių runkelių augintojai, jei niekas nepasikeis, iš vieno hektaro prog­nozuoja prikasti po 58 t saldžiųjų šaknų.

Informacija: 2015 m. liepos 25 d. Nr. 88 (3346) „Ūkininko patarėjas”, korespondentas Dainius Šepetys