J. Mankausko nuotr.

Javapjūtė vėluoja, tačiau kiekviename ūkyje yra tik jam būdingų niuansų, kada ją pradėti. Lietuva nedidelė, bet jau dabar akivaizdu, kad bus atvejų, kai vienoje jos pusėje derlius bus nuimtas, o kitame javapjūtė dar tik prasidės. Tuo neverta stebėtis. „Valstiečių laikraščio“ pakalbinti grūdų augintojai, nors ir neskubėjo daryti išvadų, tačiau atsargiai išsakė viltis dėl geresnio derliaus nei praėjusį sezoną.

Rapsų derlius nudžiugino

Pagal planą šiandien, šeštadienį, prie Babtų 640 ha ūkį turintis Romas Majauskas su dviem sūnumis pradės rėžti kviečus. O rapsai jau ilsėsis ūkininko sandėliuose ir lauks supirkėjų pasiūlymų. Negalutiniais duomenimis, rapsų derlius buvo 5 t iš ha, o kai kuriuose plotuose jų pavyko prikulto ir 6 t iš ha. Tai bene vienas geriausių rezultatų ūkyje.

O kokiomis mintimis ūkininkas su „Valstiečių laikraščiu“ dalijosi prieš dvi dienas prie žieminių kviečių lauko? „Kviečių spalva gera, grūdai stambūs, ir apskritai, įvertinęs visus niuansus, galiu tikėtis, kad derlius bus geresnis ir gausesnis, nei gautas prieš metus“, – svarstė R. Majauskas.

Kaimynas ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius trečiadienį jau įvažiavo į žieminių kviečių ‚Arona‘ laukus. Drėgnumas siekė 15 proc., taigi tokius jau galima pilti į sandėlius aplenkiant dziovyklą.

Naujos technologijos sutaupė trąšų

Kita vertus, svarbu, kaip toks rezultatas pasiektas, kokia derliaus savikaina. R. Majausko laukuose ji mažesnė nei kolegų, kurie nedrąsiai į savo ūkius įsileidžia naujoves. Tuo tarpu R. Majauskas nesigaili į ūkį įsileidęs naujas technologijas. Daugelis ūkininkų nustebs sužinoję, kad R. Majauskas šįmet gerokai mažiau naudojo trąšų: „Pavyko daug sutaupyti, nes turime sensorius, skenuojame. Naudojome 140-160 N kg/ha, tuo tarpu kai kurių kolegų ūkiuose azoto norma siekė net 220 N k/ha.“

Sutaupyta ir kalio bei fosforo trąšų. Išlaidų gerokai mažiau, o derliaus kokybė ir kiekis nenukentėjo. „Prieš dvejus pradėtos taikyti naujos technologijos jau atsipirko. Ne visi tiki tuo, ką sakau, bet tikrai taip yra! Mokslininkų tikinimais aš irgi abejojau“, – pasakojo R. Majauskas.

Žvilgsnis iš sraigtasparnio

Kodėl ūkininkas abejojo? Todėl, kad sunku atsisakyti į kraują įaugusių rekomendacijų. „Esi įpratęs tręšti pagal nustatytas normas, ir štai tau pataria mažinti. Keista, sunku patikėti. Todėl aš suprantu kai kuriuos savo kaimynus – jie nors įsigijo sensorių, tačiau neištvėrė – patręšė tiek, kiek tręšdavo anksčiau. Abejojo net patyrusi mano ūkio agronomė“, – šypsosi R. Majauskas. Šią technologiją ūkininkas pirmiausia naudojo kviečių plotuose, o šįmet – ir rapsų laukuose. „Kitąmet atliksime tyrimus ir nustatysime, kiek per 3-4 metus išsilygino dirvožemio kokybė. Aš kartą į savo laukus pažvelgiau iš sraigtasparnio ir apstulbau pamatęs, koks žemės sklypas įvairus O iš lauko pakraščio gali pamanyti, kad jis vienodas“, – sakė R. Majauskas.

Tariasi dėl kokybiškų grūdų supirkimo

Kiekvienas ūkininkas ieško, kur realizuoti grūdus. Daliai derliaus R. Majauskas nišą surado. „Deramės su viena Ispanijos kompanija, ieškančia didelio baltymingumo kviečių. Anksčiau ispanai tokius grūdus pirkdavo kaimyninėse šalyse, tačiau vokiečiai ir prancūzai tokių augina vis mažiau, o mums pavyksta užauginti. Remiantis pirminiais skaičiavimais, ši niša mums gali būti naudinga. Bandysime kooperuotis ir nedideliais laivais ispanams tiekti aukštos kokybės grūdus“, – planavo R. Majauskas.

Nors R. Majauskui dar toloka iki senjorų amžiaus, tačiau ūkininkas jau ruošia pamainą. Vyresnis sūnus Mindaugas jau sulaukė tiek metų, kiek turėdamas ūkininkauti pradėjo ir R. Majauskas. Jis savarankiškai valdo 70 ha. Jaunesnysis sūnus irgi semiasi ūkininkavimo patirties. Akivaizdu, kad R. Majauskas sūnums ūkį perduoda idealiai sukomplektavęs. Per artimiausius metus jis ketina padidinti sandėlių talpą, planuoja keisti techniką ir tai darys jau savo lėšomis.

„Reikia pradintis, nes labai tikėtina, kad ES parama greitai bus gerokai mažesnė“, – sakė R. Majauskas.

Informacija: 2015 m. rugpjūčio 8 d. „Valstiečių laikaštis“, Nr. 64 (9496), žurnalistas Albinas Čaplikas