Jaunuosius ūkininkus tempia ant vieno kurpalio

_IGP2226ES paramos siekiantys jaunieji ūkininkai verčiami gaiši laiką ir brangiai mokėti už kursus, kuriuose nieko naujo neišmoksta. Akivaizdu, bet neįtikėtina: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė apriboti jaunųjų ūkininkų, baigusių net aukštąsias ar žemesnio lygio mokyklas, diplomų galiojimą. Su šia problema susidūrė jauni ūkininkai, siekę pasinaudoti ES parama ūkiui įkurti. ŽŪM šiuos jaunus žmones visus be išimties, suvarė į mokamus ūkininkavimo pradžiamokslio kursus. Jeigu per pastaruosius 12 mėnesių nebaigei kursų – negausi ir ES paramos.

Kursus baigė per anksti

Sakoma, kad mokslų ant kupros nešioti nereikia, atvirkščiai – kuo daugiau išmanysi, tuo bus lengviau gyventi. Tačiau mokslai mokslams nelygu. Tikriausiai nustebtumėte, jeig baigusįjį aukštuosius matematikos mokslus tikrintų, kaip jis išmano aritmetikos veiksmus. Neskubėkite stebėtis – į panašią padėtį šįmet pateko kai kurie jaunieji ūkininkai, tikėjęsi gauti ES paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui”. Per 1 300 pretendavusiųjų gauti ES pinigėlius turėjo baigti minimalią ūkininkavimo pradmenų programą ne anksčiau kaip 12 mėnesių iki paraiškos paramai gauti pateikimo. Sunku suvokti tokio reikalavimo esmę?

Į šiuos spąstus pateko ir Varėnos rajone, Pakaršio kaime, įsikūrusi jaunųjų ūkininkų Jolitos ir Andriaus Vailionių šeima. Jolita yra viena iš tų jaunųjų ūkininkų, kuriems teko net du kartus lankyti ir baigti ūkininkavimo pradmenų kursus. Pirmą kartą ji kursus lankė ir baigė 2013-aisiais. Tačiau tada dėl šeimyninių aplinkybių ūkininkavimo planus atidėjo. Šįmet, kai jau rimtai pradėjo domėtis ūkininkavimu, sužinojo, kad kursus teks lankyti dar kartą.

„Nustebau, nes buvusių kursų pažyma tiko ūkiui bei valdai registruoti, o štai pretenduojant gauti ES paramą, jau prireikė antrų kursų. Teiravausi Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Išgirdau nediskutuotiną argumentą, esą kursus baigiau per anksti, todėl mokymus reikia pakartoti”, – dalijosi prisiminimais Jolita.

Pateikia ūkininkavimo abėcėlę

Gal mes be reikalo piktinamės? Juk šiais laikais viskas taip greitai keičiasi, taiga gal ir žemės ūkio pradmenys per metus pasensta? „Galiu garantuoti, kad per pusantrų metų nei kiaulių paršingumo, nei karvių veršingumo duomenys nepasikeitė, liko tos pačios pašarų normos bei duomenys apie sėją, trąšas ir chemikalus”, – sakė jaunoji ūkininkė Jolita.

Keliaukime į kitą Lietuvos vietą. Štai Panevėžio rajone per 180 ha ūkį turintis 27 metų jaunasis ūkininkas Simonas Barzda, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos atstovas Europos jaunųjų ūkininų taryboje (CEJA), sakė irgi sulaukęs kolegų jaunųjų ūkininkų nusiskundimo būtent dėl keisto reikalavimo vieniems apskritai dalyvauti, o kai kuriems net pakartoti ūkininkavimo abėcėlę.

„Logiškais argumentais šio reikalavimo pagrįsti negalėjau. Juk jeigu jaunam žmogui jau suteiktas ūkininko pažymėjimas, tai jis yra išklausęs kursus arba turi būtiną kvalifikaciją. Kodėl reikia dar lankyti kažkokius kursus, ypač jeigu tas jaunasis ūkininkas yra baigęs aukštąjį arba profesinę žemės ūkio mokyklas?” – stebėjosi S. Barzda.

Jam iš esmės pritarė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Antanas Vailionis: „Mokymuose pateikiami elementarūs dalykai, kuriuos gerai išmano kiekvienas pradedantis ūkininkas. Jeigu nežinai, kada ką reikia sėti, kaip prižiūrėti pasėlius, kada kulti, jeigu laikai gyvulius ir nežinai, kaip juos reikia auginti, tai apie ūkininkavimą geriau nesvajok. Toks ūkininkas juk iš karto bankrutuotų.”

Gaila laiko ir pinigų

Gal jaunieji ūkininkai piktinasi be reikalo? Argi sunku dar kartą pasiklausyti konsultantų? Išklausai elementarius patarimus ir pasiimi kursų baigimo pažymėjimą. Tačiau viena bėda – kad tie kursai žudo brangų laiką, o antra – kad už juos reikia mokėti kaip už gerą daiktą.

Anot A. Vailionio, kursai, priklausomai nuo juos rengiančių konsultantų pasirinkto intensyvumo, trunka iki 8 savaičių. Pasak Jolitos, pirmą kartą mokymai kainavo per 300 litų, o šįmet – apie 115 eurų. Tiesa, kiti pašnekovai tikino už kursus suploję daugiau kaip 170 eurų. Jeigu juos lankai pirmą kartą ir tau tikrai tokių žinių reikia, tai negaila, tačiau mokėti tik todėl, kad kursų rengėjai tau išduotų pažymėlę, suteikiančią teisę pretenduoti į ES paramą, – per brangu. Juolab, kad jauniesiems ūkininkams ir taip trūksta pinigų.

„Tai pasipinigavimas iš silpniausiųjų. Todėl jauni žmonės ir emigruoja. Kas šiais kursais suiteresuotas? Vieša paslaptis: suinteresuoti tie, kas tokias paslaugas teikia“, – drebia įtarimus valdžiai LJŪJS narys Vytautas Buivydas.

O kodėl abi jaunųjų ūkininkų organizacijos tylėjo, kodėl neskambino pavojaus varpais? „Mes patys neseniai įsisteigėme, neturime bendravimo su valdžia patirties, todėl savo narių interesus bandėme ginti per Žemės ūkio rūmus. Gavome atsakymus, kurie netenkino nei mūsų, nei jų“, – sakė A. Valionis.

ŽŪM tiesiog susimovė?

Taigi, kaip siekė ir ką pasiekė Žemės ūkio rūmai (ŽŪR)? Įstaigos direktorius Sigitas Dimaitis tikino, kad ši skėtinė žemdirbių organizacija ne kartą bandė prisibelsti į ŽŪM tarnautojų protą ir sąžinę. „Štai, pažiūrėkite. Mūsų klausimai konkretūs. O paskaitykite, kokius atsakymus mums atsiuntė“, – S. Dimaitis teškia ant stalo ŽŪR ir ŽŪM susirašynėjimo lapus, pradedant šių metų kovo pradžia ir baigiant gegužės 11 d. gautu ŽŪM viceministro Sauliaus Cironkos atsakymu.

„Reikalavimai dėl papildomų mokymų yra absoliuti nesąmonė. Jeigu baigei universitetą ir gavai diplomą, tai jis galioja visą gyvenimą. Tačiau ŽŪM sumanė pakeisti šią tvarką. O priežastis tokia – kažkam reikia užsidirbti“, – piktinosi S. Dimaitis.

Pasak ŽŪR direktoriaus, paskutinio paramos jauniesiems programos varianto ŽŪM su savivaldos organizacijomis nederino, todėl kai kurie reikalavimai daugelį nemaloniai nustebino. „Mano nuomone, ŽŪM tiesiog susimovė. Arba nepastebėjo, arba nenorėjo pastebėti, arba nedrįso pastebėti. Tai jų bėdos, tačiau dėl tokių klaidų kenčia tūkstančiai jaunųjų ūkininkų“, – sakė S. Dimaitis.

Kas pakeis senstančius ūkininkus?

Ūkininkų amžius labai sparčiai didėja – tik 13 proc. ūkininkų yra iki 40 metų amžiaus, o absoliuti dauguma jau peržengė 60 metų ribą.Taigi kokia žemės ūkio ateitis?

„Todėl ir reikia daugiau remti jaunuosius, skatinti juos perimti ūkius iš senstančių ūkininkų. Deja, didžiausia paramos dalis tenka jau senjorų amžių pasiekusiems ūkininkams, o jaunuoliai priversti emigruoti“, – apgalestavo V. Buivydas.

ŽŪR direktorius negali užmiršti posėdžio, per kurį žemės ūkio viceministras S. Cironka akcentavo, kad valstybė neprivalo suteikti paramos visiems jauniesiems ūkininkams, kad valstybė jiems nėra skolinga, o jaunieji ūkininkai gali ūkininkauti ir be paramos.

„Tokius viceministro patarimus vadinu ciniškais. Jeigu nuogąstaujame, kad ūkininkai sensta, tai valstybė pirmiausia turėtų būti suinteresuota, kad kaime dirbtų kuo daugiau jaunų žmonių. Jeigu toks jaunuolis turi teisę gauti ES paramą, tai jam reikia padėti, o ne kurti formalius barjerus“, – piktinosi S. Dimaitis.

Kokia išeitis? Ji yra. Gruodžio mėnesį antrą kartą priimamos paraiškos pagal veiklos kryptį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Taigi daug kritikos susilaukusius reikalavimus reikia pakeisti. Be to, ŽŪR siūlo didinti paramą jauniesiems ūkininkams.

„Iš ES papildomos paramos jau negausime, tačiau Europos Komisija leidžia valstybėms didinti paramą jauniesiems ūkininkams iš valstybės biudžeto. Šiuo metu numatyta jauniesiems skirti 15 proc., bet galima padidinti valstybės dalį bent iki 25 ar 30 proc., nuo bendros sumos“, – siūlo ŽŪR pirmininkas.

Šią savaitę jaunieji ūkininkai ŽŪM atstovams išsakys pastabas ir pasiūlymus.

 

Informacija: 2015 m. liepos 29 d. „Valstičių laikraštis“ Nr. 61 (9493), žurnalistas Albinas Čaplikas

1698 Total Views 2 Views Today