Ūkininkai iki 40 metų sudaro vos 12 proc. visos žemdirbių bendruomenės. Jaunoji ūkininkijos karta, kuriai lemta kurti Lietuvos kaimo ateitį, praaugo savo tėvus. Jie sąmoningesni, labiau sutelkti. Penktus metus gyvuojanti Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) vienija 500 narių, o jų veiklą socialiniuose tinkluose palaikančių draugų skaičius siekia apie 4000 tūkst. Laukus dengia sniegas, tačiau žemdirbiams neramu: ko tikėtis iš naujo sezono? Siekdami išsiaiškinti rūpimus klausimus, organizacijos lyderiai pradėjo diskusijas su Žemės ūkio ministerijai pavaldžiomis įstaigomis, pirmiausia – Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA).

 

Atvyko pasiruošę pokalbiui

Palikę darbus savo ūkiuose trečiadienį grupė aktyvių jaunųjų ūkininkų atvyko į Vilnių. Nuo Telšių ir Rokiškio, Klaipėdos ir Druskininkų, Šiaulių… Vieni jų jau sukaupę solidžią patirtį – kaip LJŪJS pirmininkas Antanas Vailionis, kuris Druskininkų savyvaldybėje ūkininkauja jau dvyliktus metus, arba prie keturiasdešimtmečio slenksčio artėjantis Rimantas Šerlinksas iš Telšių rajono, kuris tvirtina: „Visą gyvenimą, nuo vaikystės ūkininkauju, jau neprisimenu, kiek.“ O štai jo bendravardis iš Rokiškio rajono Rimantas Pauliukevičius nuosavame ūkyje žemę dirbs ketvirtą sezoną.

LJŪJS prieš savatę iki susitikimo NMA direktoriui Erikui Bėrontui uždavė klausimus, dalykiškai pateiktus trijuose puslapiuose. Neabejojo, kad pokalbyje dalyvaus ir pats vadovas. Tačiau jau susėdus prie apskritojo stalo netrumpą kelią į Vilnių sukorę žmonės sužinojo: planus pakeitė nenumatytos aplinkybės (jos įvardytos tiesiog kaip force majeure).

Pokalbiui vadovauti ėmėsi Teisės departamento direktorius Tautvydas Jakutis, ūkininkams rūpimus klausimus komentavo Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė, buvo pasirengęs talkinti būrelis kitų agentūros darbuotojų.

Atvykėliai tarsi išgirdo atsakymus į visus pateiktus klausimus, tačiau po pokalbio vis tiek padarė išvadą, kad kelionės tikslas išties būtų pasiektas, jei pašnekesys vyktų dalyvaujant įstaigos vadovui.

 Centrui aišku, atokiau – ne

Pateikėte projektą gauti paramą. Gavote NMA laišką su paklausimais ir pastaba, kad turite atsakyti per penkias darbo dienas. Nervinatės – nespėsite, dargi siųsti registruotą laišką… Pasirodo, jokios problemos nėra: galima bendrauti su agentūra elektroniniais laiškais, galima prašyti atidėti atsakymą į paklausimą.

Tai smulkmena. Tačiau kas NMA būstinei visiškai aišku ir paprasta, į ūkio darbus panirusiems žmonėms taip neatrodo. Kyla daugybė elementarių klausimų: dėl plotų deklaravimo, Natura 2000 teritotijų, patikrų, sankcijų ir t.t.

Žmonės laužo galvas skaitydami agentūros raštus. NMA atstovų požiūriu, dokumentų kalba yra supaprastinta. Žemdirbiams taip neatrodo. Ne vienas yra susidūręs, kad ir konsultantai kartais neperpranta, ko prašoma ir pareiškėjo.

 

Duokite laiko užaugti

Jaunieji ūkininkai teigia, kad yra per mažai skatinami. Šį finansinį laikotarpį nustatyti prioritetiniai balai nesuteikia galimybės jiems konkuruoti su stambiausiais ūkiais. Ūkio modernizavimo projekte papildomi balai suteikti pareiškėjams pripažintų kooperatyvų nariams, o verslą neseniai įkūręs jaunas žmogus į šią kategoriją realiai nepatenka.

LJŪJS įsitikinimu, junuosius ūkininkus žlugdo per didelė administracinė našta. Dažnai jau pirmaisiais savarankiškos veiklos metais jie patenka į „juodąjį sąrašą“ ir yra papildomai tikrinami, neretai net atgrasomi nuo ūkininkavimo.

„Reikia duoti laiko užaugti, ne iškart bausti“, – siūlo sąjjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas. 43 įstaigos, tarp jų ir NŽT, pasirašė susitarimą pirmaisiai veiklos metais jaunoms įmonėms netaikyti sankcijų.

Tačiau NMA iliuzijų nepaliko: ji negalinti jungtis prie tokio susitarimo, nes administruoja ES lėšas. Parama – ne labdara, ūkininkai turintys suvokti, kad, norint pasinaudoti paramos lėšomis, būtina atitinkamai pasiruošti ir laikytis reikalavimų.

 

O vokai vis lengvesni

Jauniesiems ūkininkams įsikurti visam finansiniam laikotarpiui numatyta beveik 65 mln. eurų suma. Tai sudaro 3,7 proc. visų KPP lėšų. Rezervuota (sudaryta sutarčų) beveik pusė jauniesiems ūkininkams numatyto paramos voko (29 mln. Eur), o išmokėta 15,8 mln. Eur. Dar yra vertinamų bylų.

Perspektyva pasinaudoti ES parama vis menkesnė. Ko tikėtis šiais, kitais metais? Kvietimų teikti paraiškas pagal KPP priemones grafikas dar nepatvirtintas. Tačiau NMA viliasi, kad paraiškos jauniesiems ūkininkams įsikurti veikiausiai bus renkamos vasarą, preliminariai – apie 14 mln. Eur paramos sumai.

Kada galima tikėtis kvietimų teikti paraiškas investicijoms į ūkio valdas, kokie bus prioritetai – nežinia. Žemės ūkio paramos departamento direktorės E. Raibytės manymu, ūkininkai šį periodą galėtų naudingai išnaudoti: „Geras laikas pareikšti pastabas, pageidavimus.“

Be to, mažėjant kaimo plėtrai skirtoms ES lėšoms, ji siūlė nenukabinti nosies. Programinio laikotarpio pabaigoje paprastai atsiranda pinigų. Jie sugrįžta iš pareiškėjų, kurie neįgyvendina projektų; dalis lėšų sugrįžta sankcijų forma; dalis paramos lieka nepanaudota dėl pareiškėjo mirties.

 

Jei norime gyvybingo kaimo

Jaunieji ūkininkai rengiasi eiti ir pas žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Viliasi, kad jis, būdamas patyręs ūkininkas, supras juos ir apskritai problemą.

„Tik 3,7 proc. viso KPP paketo atiteko jauniesiems ūkininkams. Jei norime, kad jauni žmonės į kaimą ateitų, jis būtų gyvybingas, tą procentą reikėtų padidinti. Geras pavyzdys – Lenkija, kur 70 proc. modernizavimo lėšų gavo jaunieji ūkininkai. Lėmė prioritetiniai balai“, – kaimynų pavyzdį mini V. Buivydas.

Kaip valstybė turėtų skatinti jaunimą ūkininkauti, galima pasimokyti ir iš Airijos: studentas atlieka praktiką pas vyresnio amžiaus ūkininką, kuris ketina baigti ūkininkauti, o verslą norinčių perimti vaikų neturi; studentas įsitikina, ar norės ir sugebės tvarkytis ūkyje, o ūkininkas savo ruožtu pasižiūri, ar tinkamas perėmėjas. Jei viskas gerai – jaunam žmogui valstybei padedant suteikiama galimybė ūkį įsigyti išperkamosios nuomos būdu.

Savo kolegai antina Lina Meilutė Dapkūnienė, ūkininkaujanti Rokiškio rajone. Ji žinanti konkrečių ūkininkų, kurių vaikai įsitvirtinę emigracijoje ir tikrai negrįš. „Ūkininkas ūkį mielai perleistų, parduotų. Dabar užkertame kelią jaunam ūkininkui, vėl ateis stambieji, turintys pinigų“, – dėl valdžios neveiklumo apgailestauja ūkininkė.

O ūkininkija, kaip ir visas kaimas, sensta. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 87 proc. Ūkininkų yra per 40 metų, iš jų 45 proc. – vyresni nei 60 metų amžiaus.

 

„Ūkininko patarėjo“ korespondentė  Irma DUBOVIČIENĖ