Jaunieji ūkininkai – kaimo gyvybingumo garantas

Vytautas_Buivydas-500x333Lietuvos kaimas turi ateities tiek, kiek ateina į žemės ūkio sritį jaunų žmonių, kiek įsikuria jaunųjų ūkininkų. Kad Lietuvos kaimas neištuštėtų ir būtų atstovaujama jaunųjų ūkininkų interesams, šiandien aktyviai rūpinasi jau septintus metus veikianti Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS).

„Esame patikima ir vieninga organizacija, pripažinta jaunimo politikos dalyvė bei socialinė partnerė. Kuriame pilietišką ir visuomenišką kaimo jaunimo bendruomenę Lietuvoje bei atstovaujame jaunųjų ūkininkų ir kaimo jaunimo interesams šalies bei tarptautiniu mastu. Mūsų vertybės – atvirumas, atsakomybė, atkaklumas, efektyvumas. Balandžio mėnesį planuojame organizuoti tarptautinę konferenciją  „Kaimo plėtros programos priemonių reikšmė kartų kaitai“, kurios tikslas -  drauge su ES šalių jaunųjų ūkininkų organizacijų lyderiais identifikuoti didžiausias kartų kaitos kaime problemas pasiūlyti  konkrečius problemų sprendimo būdus, pateikti siūlymus dėl KPP įgyvendinimo tobulinimo perspektyvoje, spręsti problemas Europos jaunųjų ūkininkų tarybos – CEJA (Conseil Européen des Jeunes Agriculteurs) pagalba, aptarti jaunųjų ūkininkų įsitraukimo  į kaimo plėtros procesus problemas, skatinimo priemones per KPP bei pasidalinti žiniomis apie KPP įgyvendinimą ir su tuo susijusia patirtimi“, – kalba LJŪJS pirmininkas Vytautas Buivydas.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. jaunųjų ūkininkų, t. y. asmenų iki 40 m. amžiaus, skaičius visose savivaldybėse sumažėjo 546 ūkininkais – labiausiai Telšių ir Vilniaus apskrityse, t. y. 88 ir 90.

„Europos Sąjungoje (ES) tik 6 proc. ūkininkaujančiųjų yra jaunieji ūkininkai, todėl labai svarbu paskatinti kuo daugiau jaunų žmonių pradėti žemės ūkio veiklą. Negalima ramiai stebėti senėjančią ūkininkų bendruomenę, todėl privalome stengtis skatinti jaunimą užsiimti žemės ūkio veikla. Todėl labai svarbu, kad šalies jauniesiems ūkininkams būtų teikiama pagalba, kad jie galėtų pradėti savo verslą: suteikiamos veiklos pradžios dotacijos, pajamų rėmimas ir kitokia nauda, kaip antai papildomas mokymas. Tik remiant naujos kartos Europos ūkininkus didinamas ES žemės ūkio konkurencingumas ateityje, bet ir padedama užtikrinti Europos maisto produktų tiekimą. Smagu šiandien matyti nuolat augančią ir stiprėjančią LJŪJS organizaciją, kuri aktyviai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir atstovauja jaunųjų ūkininkų interesams tarptautiniu mastu. LJŪJS kelia ypač aktualius klausimus LR ŽŪR taryboje, kurie įvairių rezoliucijų ir siūlymų forma yra siunčiami valdžios institucijoms“, – sako Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

2017 m. Europos Audito Rūmų duomenimis Jaunųjų ūkininkų skaičius sumažėjo nuo 3,3 milijono 2005 m. iki 2,3 milijono 2013 m. 2007–2020 m. ES skyrė 9,6 milijardo eurų jauniesiems ūkininkams skatinti kartų kaitą žemės ūkio sektoriuje. Europos Audito Rūmai nustatė, kad ši pagalba dažnai yra prastai apibrėžta, be numatytų rezultatų ir konkretaus poveikio, todėl Europos Audito Rūmai rekomenduoja geriau apibrėžti ES paramos tikslus ir uždavinius, kad būtų skatinamas veiksmingas kartų atsinaujinimas.

Šiuo tikslu LJŪJS inicijuoja tarptautinę konferenciją „Kaimo plėtros programos priemonių reikšmė kartų kaitai“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ (LKT).

KPF_logo LKT_logotipas

276 Total Views 2 Views Today