Jaunieji ūkininkai be inovacijų neįsivaizduoja savo ūkių ateities

dron(Kaunas, kovo 15 d.) Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) surengė konferenciją apie ŽŪR vykdomo projekto „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dėkodamas visiems ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms už dalyvavimą projekte bei projektą įgyvendinusios UAB „ART 21“ direktoriui Augustui Alešiūnui, pabrėžė, kad inovacijų taikymas yra būtinas siekiant išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

Aštrėjant konkurencijai pasaulinėje rinkoje užsiimantiems augalininkyste gyvybiškai svarbu domėtis efektyvesnio ūkininkavimo galimybėmis. Projekto rengėjai bei specialistai konferencijoje išsamiai pristatė integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos, apimančios pasėlių monitoringą, nuotolinių tyrimų ir laboratorinių duomenų analizę, augalų diagnostinio-agrocheminio modelio ir spektrografinių priemonių apjungimą, kuria siekiama didinti augalininkystės ūkių našumą ir pelningumą bei taupiai naudoti išteklius, saugoti biologinę įvairovę ir aplinką.

ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas gausiai susirinkusiems ūkininkams, tarp kurių buvo itin daug jaunesnio amžiaus ūkių savininkų, priminė, kad ūkininkavimo ateities neįmanoma įsivaizduoti be inovacijų.

„Ūkininkavimas yra verslas, todėl vis labiau susidursime su konkurencija, taigi norėdami išlikti turime skaičiuoti ir ieškoti galimybių dirbti efektyviau, taupiau naudoti medžiagas, techniką ir laiką. Tik taip dirbdami galėsime ūkininkauti pelningai ir sugebėsime konkuruoti. Toks ir yra šio ŽŪR vykdomo projekto tikslas“, – sakė V.Buivydas.

Pasak ŽŪR talkinusios ir  projektą įgyvendinusios UAB „ART 21“ direktoriaus Augusto Alešiūno, technologijos keičiasi labai greitai – kas prieš penkerius metus mums buvo nauja, be tų dalykų šiandien negalime įsivaizduoti savo gyvenimo. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai ūkininkai nebeįsivaizduoja darbo be GPS sistemos.

„Pristatome hiperspektrinių duomenų apdorojimą. Neseniai šią technologiją naudojo tik JAV karinės pramonės specialistai, o dabar ji ateina į žemės ūkį, tačiau galiu patikinti, kad lietuviai yra vieni pirmųjų, kurie aerodistanciniais spektrometriniais metodais galės nustatyti cheminių elementų kiekį iš 50 metrų aukščio hiperspektrinėmis kameromis nufilmuotų augalų atvaizdo“, – sakė A.Alešiūnas.

Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus l. e. p. vedėja  Renata Baltrušienė pagrindė projekto tikslus ir uždavinius. „Projektas vykdomas 2017-2018 m., o jo trukmė siekia 15 mėnesių. Aplinkybės ir ES reikalavimai žemdirbius skatina tvariai ūkininkauti ir rinkai tiekti sveiką maistą. Taigi reikia optimaliai naudoti trąšas bei chemikalus. Todėl pagrindinis projekto tikslas – parengti tiksliosios žemdirbystės ūkio valdymo sistemą“, – sakė R.Baltrušienė.

Parodomieji bandymai buvo vykdomi skirtingo intensyvumo bei dydžio augalininkystės ūkiuose.

Mokslinių ir eksperimentinių tyrimų vadovas dr. Laurynas Jukna ūkininkus supažindino su ŽŪR vykdomo projekto atlikimo niuansais.

„Aš, kaip mokslo atstovas, labai džiaugiuosi, kad ŽŪR supranta ir prisideda prie žemės ūkio inovacijų plėtros“, – sakė L.Jukna.

Hyperspektrinių kamerų pagalba tyrėjai filmavo augalus ir apdoroję duomenis nustatė, kiek ir kokių cheminių elementų yra ant augalų: azoto, fosforo,  kalio, geležies, mangano, cinko, vario bei boro“.

Kokia ekonominė nauda?  Pasak L.Juknos, skaičiavimai apytiksliai, tačiau , pavyzdžiui, kviečių augintojai laiku panaudoję priemones nustačius mangano, cinko ir vario trūkumą, 1 ha suskaičiavo iki 28 EUR naudą, arba tiek lėšų sutaupė.

L.Jukną papildė ŽŪR projekte dalyvavęs konsultantas – agronomas Aurimas Maršalka.

„Iš gautų duomenų jau dabar galima nustatyti augalų streso priežastis ir nedelsiant imtis poveikio priemonių. Technologijos nuolat tobulėja, todėl belieka tikėtis, kad ateityje tokio pobūdžio tyrimų pagalba galėsime nustatyti ir augalų ligų priežastis“, – sakė A.Maršalka.

Kaip ŽŪR projektą ir mokslininkų atliktą tyrimą įvertino gausiai susirinkę ūkininkai?

Per konferencijos pertrauką projektą aptarė du ūkininkai iš Akmenės rajono – 25 metų Vidmantas Čepas ir 67 metų ūkininkas Antanas Noreikis. Vyresnis ūkininkas svarstė ar investicijos į inovacijas atsipirks, o jaunasis jo kolega tikino tuo net neabejojantis.

„Kai kurie šio projekto elementai man jau žinomi, tuo domiuosi ir, žinoma, naudosiuosi iš karto, kai tik tokios paslaugos bus prieinamos. Neabejoju, kad naujos technologijos atsipirks, svarbu jomis teisingai naudotis“, – sakė V.Čepas.

Jaunasis ūkininkas jau turi du bepiločius orlaivius (vadinamuosius dronus), kuriuos kol kas naudoja savo 500 ha ūkio pasėlių apžiūrai. Taigi telieka prie jų prikabinti mokslininkų sukurtą įrangą.

Klausydamasis savo kaimyno, inovacijoms pritarė ir 60 ha ūkį turintis A.Noreikis: „Anksčiau juk visą plotą tręšėme ar chemikalais purškėme, o dabar tai darome tik ten, kur to labiausiai reikia. Taigi tiksliosios žemdirbystės ūkio valdymo sistema tikrai naudingas dalykas“.

Jį papildė V.Čepas: „Be tyrimų nieko nepasieksi net turėdamas naujausią žemės dirbimo techniką“.

Konferencijoje dalyvavo ir Plungės rajone ūkininkaujantis  57 metų amžiaus Marijus Kaktys.

„Dar ketinu ūkininkauti nors 10 metų, taigi be inovacijų neišsilaikyčiau. Esu šio projekto dalyvis“, –  sakė M. Kaktys.

Penktus metus Kaišiadorių r. 200 ha ūkininkaujantis Mindaugas Grenda sakė, kad be inovacijų savo ūkio neįsivaizduotų.

„Naudoju naujausias technologijas, nes tik jos leidžia sutaupyti, dirbti optimaliai. Pasirinkimas toks – arba naudoti naujausias technologijas, arba trauktis iš rinkos. Labai įdomi konferencija, mokslininkai patvirtino mano ūkininkavimo strategiją“, – sakė M.Grenda.

ŽŪR atstovė Sonata Kisielienė

http://www.agroeta.lt/jaunieji-ukininkai-be-inovaciju-neisivaizduoja-savo-ukiu-ateities/

1151 Total Views 1 Views Today