Briuselyje į viršūnių susitikimą dėl Europos Sąjungos 2014–2020 metų biudžeto atvykstančius Europos Sąjungos vadovus Baltijos šalių ūkininkai pasitiko liaudies dainomis ir iškeltais plakatais, reikalaujančiais panaikinti jų diskriminaciją bendrijos rinkoje, šalims senbuvėms sudarant palankesnes sąlygas plėtoti žemdirbystę.
Ši taiki, iš esmės jų valstybių vadovų poziciją palaikanti, protesto akcija – jau ketvirta. Į ją susirinko apie šimtas ūkininkų. Tokiam skaičiui protestuotojų buvo išduotas leidimas. Gausiausia buvo lietuvių grupelė. Jų buvo apie 60, latvių – 30, estų – 10.
Baltijos šalių ūkininkai vis sugrįžta į Briuselį, kad primintų ES vadovams, su kokiomis konkurencingumo problemomis jie susiduria. Juk, turėdami laikytis bendrų reikalavimų, gauna pačią mažiausią paramą.
„Mes pasirinkome dainuojamojo protesto formą. Europos ūkininkams tai nėra būdinga. Jeigu čia protestuotų prancūzai tai ko gero dužtų stiklai, būtų pilamas pienas, degtų laužai. Šiandien mes parodome savo kultūrą, kad esame taikūs. Viskas labai paprasta, prašome: sudarykite normalias konkurencines sąlygas“ , – sakė proteste dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Šiais metais Baltijos šalių ūkininkai gavo vidutiniškai 119 eurų (411 litų) tiesioginių išmokų už hektarą. Tuo tarpu jų kolegoms Olandijoje, Belgijoje ar Italijoje atiteko 400 eurų (1381 litą) už hektarą. ES vidurkis yra 269 eurai (929 litai) už hektarą.
„Mes norime vienodų sąlygų. Juk parodoksalu, kai, pavyzdžiui, visi augina pomidorus, bet mes gauname mažiau nei kiti“, – sakė ūkininkas iš Latvijos Dainius Treisas.
15min.lt/Dalios Plikūnės nuotr./Ūkininkų protestas Briuselyje
Tarp protestuotojų iš Lietuvos buvo matyti daug jaunų veidų, vienas iš jų – žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žadžiūnai“ vadovas Vytautas Buivydas.
„Į Briuselį atvažiavo jaunimas, kuris nori gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet Europa nesuteikia tokių sąlygų , nes yra pernelyg dideli skirtumai tarp valstybių. Todėl Lietuvos jaunimas traukia į tas šalis, kur išmokos yra didesnės, kur ūkininkai yra turtingesni ir gali mokėti didesnius atlyginimus“, – teigė V. Buivydas.
Jaunuolis sakė, kad konkurencinės sąlygos yra vienas iš faktorių, lemsiantis jo apsisprendimą, kur toliau kurti savo ateitį.
„Aš pats esu būsimas jaunasis ūkininkas, mano tėvai – ūkininkai, sieju ateitį su kaimu ir norėčiau būti Lietuvoje. Jeigu Briuselis išklausys, išgirs, ir jeigu tik suteiks sąlygas, gyvensiu, dirbsiu Lietuvoje, kelsiu pridėtinę vertę ir mokėsiu mokesčius“, – dėstė V. Buivydas.
Prieš protestą Lietuvos ūkininkai apsilankė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, kur jie susitiko Lietuvos nuolatinio atstovo pavaduotoju ambasadoriumi Arūnu Vinčiūnu, žemės ūkio atašė Rolandu Taraškevičiumi ir kaimo plėtros atašė Mindaugu Palioniu.
„Jūsų palaikymas mums labai svarbus: jūsų argumentai ir įsitraukimas padeda Lietuvos Vyriausybei derėtis dėl palankesnių ir Lietuvai tinkamų sprendimų“, – sakė ambasadorius A. Vinčiūnas.
www.15min.lt informacija