Modernūs augalų optinių savybių jutikliai, kurie nustato, kiek ir kuriose vietose ūkininkams reikia naudoti trąšų, leidžia padidinti produktyvumą ir sutaupyti. Tokias išvadas po dvejus metus trukusių tyrimų padarė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų grupė.„Taikant tikslųjį vasarinių kviečių tręšimą pagal dirvos agrocheminių savybių žemėlapius ir augalų optinės analizės jutiklių teikiamus duomenis mineralinių trąšų sąnaudos 2014 m. buvo 6,6%, o 2015 m. – 14,1% mažesnės“, – sako Remigijus Zinkevičius, vienas šio tyrimo autorių.

Augalų optinių savybių jutikliai skenuoja augalus ir nustato jų vegetacijos indeksą, pagal kurį galima nustatyti trąšų poreikį. Skirtingose pasėlių ploto vietose indeksas gali smarkiai skirtis, tad ūkininkams technologija leidžia sudaryti sąlygas geriausiam derliui užaugti ir sutaupyti trąšų, laiko, sumažinti energetinius išteklius.

Paprastai tokiais jutikliais yra nustatomas azotinių trąšų, kurios augalams yra vienos svarbiausių, poreikis.

Bandymus mokslininkai atliko Alfredo Bardausko ūkyje, esančiame Raseinių rajone.

Nauda akivaizdi

Naudojant augalų optinių savybių jutiklių duomenis 2014 metais buvo užaugintas 3,9% mažesnis, o 2015 m. – 1,3% didesnis derlius, tačiau p. Zinkevičiaus teigimu, skirtumai nėra esminiai atsižvelgiant į taupymo mastą.

„Bendros energijos sąnaudos vasarinius kviečius auginant tiksliosios žemdirbystės sąlygomis 2014 m. buvo mažesnės 25,5%, o 2015 m. – 13,2%“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Be to, taikant technologijų duomenimis paremtą tręšimą susiformavęs tolygesnis vasarinių kviečių pasėlis geriau stelbė piktžoles, nes visų piktžolių masė, lyginant su įprastine žemdirbyste, sumažėjo 25–28%.

Vasarinių kviečių lapai taip pat buvo 13,6% mažiau pažeisti septoriozės, dažnos šių augalų ligos.

Mokslininkai nustatė, kad panaudojus mažiau trąšų suprastėjo kviečių kokybė, tačiau pokytis, anot p. Zinkevičiaus, pernelyg menkas, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas.

Baido kaina

Technologija nėra labai nauja, pradėta taikyti prieš kelis metus, tačiau Lietuvos žemdirbiai su ja dar gana menkai susipažinę. Ponas Zinkevičius sako, kad daugelį pristabdo nemenka kaina.

„Daugelis šių įrenginių kainuoja 30.000-35.000 Eur, tad ne visiems ūkininkams yra įkandami. Mes padarėme išvadą, kad jutiklius labiausiai apsimoka įsigyti tokiems ūkiams ar bendrovėms, kurios apsėja ir tręšia bent 1000 ha plotą. Nors yra ir pigesnių, per 10.000 Eur kainuojančių įrenginių“, – teigia p. Zinkevičius.

Tiksliajam tręšimui atlikti taip pat reikalingos šiuolaikinės mineralinių trąšų barstomosios, kurių kompiuteriai geba nuskaityti tręšimo žemėlapius ir atitinkamai keisti mašinos nustatymus. Tokia technika taip pat nėra pigi.

Kita vertus, mokslininkai jutiklių įsigyti negalintiems ūkiams rekomenduoja paslaugą pirkti.

Reikia suprasti

Virgilijus Rudinskas, Kauno rajono ūkininkas, yra įsigijęs augalų jutiklį ir naudojasi pagal jį sudarytu tręšimo žemėlapiu, tačiau tvirtina, kad aklai pasikliauti jo duomenimis negalima.

„Jutikliai dažniausiai yra nustatyti pagal jų pagaminimo šalyse egzistuojančias sąlygas, tad ne visi duomenys yra tinkami naudoti mūsų šalyje. Pavyzdžiui, jei jutiklis pagamintas Vokietijoje, tai jis tai rinkai greičiausiai ir skirtas, veikia pagal joje esančias klimato sąlygas ir pan.“, – sako p. Rudinskas.

Jo teigimu, paprastai jutiklius įsigiję Lietuvos ūkininkai vien jų duomenimis nepasitiki, pagal turimą patirtį trąšų kiekį šiek tiek sumažina arba padidina.

„Sutaupyti trąšų jie vis dėlto leidžia. Kai kurie sutaupo daugiau, kiti mažiau, dar priklauso ir nuo to, ar pasitiki prietaisu“, – kalba ūkininkas.
Informacija:  http://vz.lt/