Lietuvos ūkininkų ūkio registro praėjusių metų duomenimis, didžiausią ūkininkų dalį (47 proc.) sudaro 40–65 m., kiek mažiau (36 proc.) sudaro vyresni – daugiau nei 65 m. ir tik vos 17 proc. ūkininkų yra iki 40 metų amžiaus. Palyginti nedidelis jaunų žmonių įsitraukimas į ūkinę veiklą kelia nerimą ekspertams – jie įspėja, kad senstant ir iš veiklos pasitraukiant vyresniajai kartai, gali nebelikti norinčiųjų ūkininkauti.
Viena išeičių, galinčių paskatinti jaunimą susidomėti žemdirbyste, miškininkyste ir kitomis ūkio šakomis, – patirties perdavimo ir bendradarbiavimo su vyresniąja ūkininkų karta puoselėjimas. Kaip tik dabar tam suteikiamos puikios sąlygos – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) galima gauti paramą.
Padėtis verčia nerimauti
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 19 370 ūkininkų iki 40 m. amžiaus, valdančių 15 proc. visų šalies ūkių. Ūkininkų senėjimas ir, palyginti, nedidelis jaunosios kartos įsitraukimas – jau ne pastarųjų metų, bet kelių dešimtmečių pasaulio problema, kurios įveikti niekaip nepavyksta.
Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunieji ūkininkai nepakeičia išeinančiųjų į pensiją, todėl netolimoje ateityje gali sumažėti ir pačių ūkių skaičius – jų šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 120 tūkst. Jaunieji ūkininkai be galo svarbūs, siekiant užtikrinti šalies žemės ūkio konkurencingumą, regioninį pranašumą bei ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą, todėl labai svarbu ieškoti būdų, padėsiančių didinti jaunimo susidomėjimą įvairiomis žemės ūkio šakomis.
„Siekiant išsaugoti ir palaikyti gyvybingumą, užtikrinti šalies konkurencingumą, regioninį pranašumą bei skatinti inovacijų diegimą žemės ūkio sektoriuje, būtina siekti kartų bendradarbiavimo. Didžiausią rūpestį kelia tai, kad vyresniajai kartai pasitraukus iš veiklos, neturėsime norinčiųjų ūkininkauti ir užpildyti tuščią nišą“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė.
Pasak V. Daugalienės, natūralu, kad dalis ūkininkaujančių tėvų vaikų taip pat užsiims šia veikla. Nuo pat mažens jie yra pratę matyti dirbančius tėvus, stebėdami ir patys padėdami ūkininkauti įgyja nemenkos patirties. Tačiau tikėtis, kad visi vaikai seks tėvų pėdomis – naivu, o ūkininkavimu sudominti jaunuolius, kurie tokios patirties neturėjo vaikystėje – dar sudėtingiau.
Išeitis yra
Patirtis rodo, kad skirtingos kartos bendradarbiaudamos iš pradžių dažnai susiduria su skirtumais, tokiais, kaip požiūris į technologijų pritaikymą, tradicijų puoselėjimą, metodus, kuriais vadovaujantis geriausia plėtoti žemės ūkį. Šie skirtumai ypač išryškėja, kai pradedama kalbėti apie bendradarbiavimo galimybes. Vis dėlto, ekspertai įsitikinę, kad šiuos skirtumus galima sumažinti, jei bendradarbiautų skirtingų kartų ūkininkai. Naujos technologijos bei ūkininkavimo metodai, kuriais vadovaujasi naujieji ūkininkai, veda visą žemės ūkio sektorių pirmyn, tačiau niekas negali pakeisti žinių ir įgūdžių, kuriuos per ilgus ūkininkavimo metus įgijo vyresnieji ūkininkai.
„Nors šiuolaikinis ūkininkavimas, jam skirtos technologijos bei pats požiūris į verslą smarkiai skiriasi nuo to, kaip tai suvokia vyresnioji karta, pradedantiesiems ūkininkams neabejotinai svarbu pasisemti patirties ir įgūdžių iš labiau patyrusių. Net ir naujausi žemės ūkio įrenginiai nepadės suprasti veiklos pagrindų ir svarbiausių jos principų, o pirmaisiais metais patirtos nesėkmės gali lengvai atbaidyti nuo ūkininkavimo. Būtent todėl svarbu orientuotis ne tik į naujausių technologijų įsigijimą, bet ir į patirties perdavimą“, – teigia žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka.
Kviečia teikti paraiškas
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje ir palengvinti kartų kaitą, dalintis žiniomis ir patirtimi, parama pagal KPP gali būti teikiama pagal priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklą „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Pasinaudodami šia parama jaunieji ūkininkai galės pasisemti patirties iš žemės ūkio ekspertų. Paramą gaunantiems ūkininkams konsultacijos bus teikiamos įvairiausiais klausimais – nuo ūkio įsteigimo iki ūkio apskaitos tvarkymo.
Pagal veiklos sritį remiamos konsultavimo paslaugos miško valdytojams, konsultavimo paslaugos kaimo vietovėse veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat, konsultavimo paslaugos žemės valdytojams, tarp jų ūkininkams ir jaunesniesiems ūkininkams. Paraiškas paramai konsultacijų paslaugoms gauti gali teikti ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Paraiškos yra priimamos nuo šių metų gegužės 16 d. iki rugpjūčio 31 d. Kiekvienas konsultavimo paslaugų gavėjas per 3 metus gali pasinaudoti konsultavimo paslaugomis už 1 500 Eur be PVM.
Informacija: www.15min.lt