Š. m. spalio 22 d. Vilniuje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje rengtame susitikime, dalyvavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, LR žemės ūkio rūmų, ir kt. Lietuvos verslo konfederacijų ir sąjungų atstovai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja Europos Komisijos kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) vykdomame projekte, kurio pagrindinis tikslas yra skatinti jaunimo verslumą nacionaliniu lygmeniu, įvertinti esamas programas bei politikos kryptis, nurodant jų stipriąsias ir silpnąsias puses, teikti rekomendacijas nacionalinėms vyriausybėms, kaip panaudoti Europos Socialinio Fondo lėšas siekiant paremti jaunimą, kuris pradeda savo verslą.
Rengtame susitikime lankėsi projekto užsienio šalių ekspertai – David Halabisky (EBPO), Dr. Mirela Xheneti (Sussex Universitetas, Anglija) ir Dr. Christina Diaz Garcia (De Castilla – La Mancha Universitetas, Ispanija).
D. Halabisky susitikimą pradėjo sakydamas, jog jiems aktualu aptarti problemas su kuriomis susiduria jaunimas: politines, darbo rinkos, socialines. Kaip padėti jaunimui įsilieti į darbo, verslo rinką? Kokios jaunimo rėmimo programos taikomos mūsų valstybėje, kokia pagalba suteikiama, kokia yra valdžios pozicija? Dr. C. Diaz Garcia sakė, jog Ispanijoje jaunimo nedarbas ir įdarbinimo klausimai yra didelė problema, todėl norėtų daugiau sužinoti, kokia situacija yra Lietuvoje. Dr. M. Xheneti klausė, kokie skirtumai ir panašumai šiame kontekste skirtingose valstybėse.
Visi susirinkusieji, prisistatę ir pristatę atstovaujamas institucijas, pasakojo kaip jų organizacijos susiduria su jaunimo nedarbu, jaunimo verslumo skatinimu, kokiomis priemonėmis bandoma šią problemą spęsti.
Diskusijų metu buvo prieita vieningos nuomonės, jog reikia kalbėti apie atskiras jaunimo grupes, jų veiklas, nes kalbant apie visumą, problemos yra labai nekonkrečios ir jų taikyti nacionaliniu lygiu negalima. Lietuva maža valstybė, o problemų šioje srityje esama nemažai. Yra nemažai įmonių padedančių jaunimui pradėti verslą ar susirasti darbą – sukviečiant juos į seminarus, susitikimus. Su jaunimu reikalingas socialinis dialogas.
Užsitęsus diskusijoms, D. Halabisky pasiūlė susitikimą suskirstyti į tris dalis: 1. Pagrindinės problemos su kuriomis susiduria jaunimas Lietuvoje; 2. Kokia yra verslo aplinka Lietuvoje; 3. Kokie projektai vykdomi jaunimo verslumo skatinimui mūsų šalyje.
Didžiausia problema yra nedarbas – demografinis mažėjimas, jaunimo išvažiavimas į užsienį. Jaunimui sunku suderinti darbą su studijomis, nėra pasiūlos darbo rinkoje besimokančiam studentui. Jaučiamas ir praktikinių žinių trūkumas. Pabaigus universitetą sunku gauti drabą dėl praktinių žinių stokos. Šalyje yra maišomi kolegijų ir universitetų vaidmenys, vykdoma daug reformų aukštojo mokslo sistemoje. Dideliuose miestuose skirtingos problemos, regioniniai požiūriai skiriasi. Sostinėje yra daug motyvuotų žmonių, su naujomis, inovatoriškomis verslo idėjomis, ko nepasakysi apie kitus regionus. Šnekama jau apie esamas problemas, bet ne jų kilimo priežastis. Nėra nacionalinio rėmimo iš valstybės jaunimo verslumo skatinimui.
Investuotojai noriai žiūri į Lietuvą, kaip į verslui palankią valstybę, darbuotojai lojalūs, verslą pradėti yra lengva. Verslo įregistravimas Lietuvoje nesudėtingas procesas, bet tolimesnis plėtojimas jau investuotojo reikalas.
Yra daug įmonių skatinančių, motyvuojančių jaunimą. Klausytojų auditorija dažniausiai ta pati, sunku pritraukti naujų dalyvių. Jaučiama struktūrinė demotyvacija: kam neįdomu – tam neįdomu, kad įdomu – tam įdomu viskas.
Išklausę įvairių nuomonių ir pozicijų, užsienio šalių ekspertai, planuoja paruošti valstybei rekomendacijas, kaip tikslingiau panaudoti iš Europos Socialinio Fondo skiriamas lėšas skatinant jaunų žmonių verslumą, darbo mažėjimą nacionaliniu lygiu.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos informacija