Beveik 70 proc. lėšų, numatytų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) investicijoms į materialųjį turtą, valdų modernizavimą ir perdirbimą, buvo panaudotos per pirmuosius programos įgyvendinimo metus, taip ateinantiems ketveriems metams gerokai sumažinant naujų investicijų į žemės ūkį galimybes.

„Nežinau, ar atsakinga ir gera praktika yra septyneriems metams numatytas Kaimo plėtros programos lėšas svarbiausiam prioritetui beveik visiškai išnaudoti per pirmuosius dvejus metus. Toks netolygus ES pinigų įsisavinimas kelia pagrįstus klausimus dėl šių lėšų panaudojimo efektyvumo. Todėl paraiškų surinkimą šiems metams atnaujinsime tik po kruopščios inventorizacijos, atsakingai įvertinę rezultatus ir apsibrėžę aiškius, skaidrius, racionalius prioritetus“, – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Anot ministro, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento parengtas KPP paraiškų surinkimo 2017 metais grafikas turi būti tobulinamas, taip pat turi būti peržiūrėtos KPP administravimo taisyklės.

Nacionalinė mokėjimo agentūra pernai pareiškėjams ir paramos gavėjams išmokėjo rekordinę, daugiau kaip 970 mln. eurų sumą.

KPP Europos komisijai buvo pateikta 2014 m. gruodį. Programos biudžetas siekia 1,98 mlrd. eurų ir yra daugiau kaip du kartus didesnis už Estijos KPP (993 mln. Eur) bei 29 proc. didesnis už Latvijos KPP (1,53 mlrd. Eur). Didžiąją dalį lėšų (85 proc.) šios programos finansavimui skiria ES, o likusią – nacionalinis biudžetas.

ES kaimo plėtros politika padeda ES kaimo vietovėse spręsti įvairius ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius uždavinius. Ši politika, dažnai vadinama bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) antruoju ramsčiu, papildo tiesioginių išmokų ūkininkams sistemą ir žemės ūkio rinkų valdymo priemones.

ES kaimo plėtros politika yra finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kurio 2014–2020 m. biudžetas – 100 mlrd. eurų. Kiekviena ES šalis gauna finansinį asignavimą 7 metų laikotarpiui.

Inf.  www.zum.lt