2015 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Smulkiųjų ūkių perspektyvos Lietuvoje“, skirta aptarti svarbiems Lietuvos žemės ūkiui klausimams: ar smulkusis ūkis Lietuvoje turi ateitį; ar turi būti mokama pirmųjų hektarų išmoka; ar turimos žemės kiekis nulemia ūkio sėkmę ir pan. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos  pirmininkas Antanas Vailionis.

Konferencijos metu Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai yra labai svarbūs, apie jų svarbą diskutuojama ne tik Lietuvoje, tačiau ir visose kitose pasaulio šalyse. Lietuva gali pasididžiuoti, kad turi apie 100 tūkst. smulkiųjų ūkių. Jeigu 2003 m. vidutinio vieno ūkio dydis buvo apytiksliai apie 9 ha, tai per 10 metų jis sustambėjo iki 16 ha. Ministrės teigimu, neparemti smulkiųjų ūkių, kurie sudaro daugumą, būtų nesąžininga. Be to, savivaldybės turėtų skatinti smukiuosius ūkius ne tik gaminti žaliavą, bet ir ją perdirbti bei realizuoti produkciją. Savivaldybės vaidmuo – sudaryti palankias sąlygas realizacijai, remti ūkininkų turgelius.

Ministrės teigimu, ūkio svarbą ir reikšmę reikia vertinti pagal tai, ką veikia, pavyzdžiui, 30 ha šiltnamių ar braškių ūkį galima vadinti stambiu, o tokio pat ploto grūdų ūkį 30 ha grūdų – smulkiu. Todėl nuspręsta ūkius diferencijuoti pagal dydį, išreikštą produkcijos standartine verte.

„Smulkiųjų ūkių rėmimo efektas atsiskleidžia kitaip negu stambių ūkių atveju. Užtenka bent 10 proc. padidinti pajamas, kurias gauna maži ūkiai, kad įvyktų ryškus proveržis. Tiek pat padidinus stambiųjų pajamas, padidėjimo efekto nebūtų. Todėl svarbu auginti smulkiųjų ūkių pajamas, kad jie taptų gyvybingesni, užsiimtų gamyba, tvirtėtų ekonomiškai, galėtų konkuruoti produkcijos kokybe”, – pabrėžė V. Baltraitienė Todėl ministrės teigimu, svarbu, kad smulkiuose ūkiuose didėtų pajamos, kadangi būtent šie ūkiai išlaiko tradicijas, papročius, juose kuriamas tautos paveldas.

Kalbėdama apie pirmųjų hektarų rėmimą, V. Baltraitienė pareiškė, kad, jeigu nenorime mokėti už 30 ha, turime remti norinčiuosius ekonomiškai augti. Iš pirmo ramsčio galime perkelti į II Kaimo plėtros programą, tereikia vieningo socialinių partnerių sprendimo.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melninkienė, kalbėjo apie tuos ūkius, kurie gamina, veikia, turi vilties, kad gali išlikti rinkoje, palaiko kaimo gyvybingumą, prisideda prie to, kad ne tik eksportas Lietuvoje didėtų bet ir importas mažėtų, kas, pasak R. Melninkienės, yra labai svarbu. Šiuo metu atsigręžta į mažiuosius ūkius, kaip į labai svarbų darnaus, tvaraus vystymosi veiksnį, nes mažieji ūkiai, pirmiausiai, pasitarnauja aplinkosauginiu požiūriu, nes vykdo gamybą mažiau intensyviai; padeda išlaikyti gyventojų tankumą, neužsidaro mokyklos, nesunyksta socialinė infrastruktūra; mažieji ūkiai gamina į vidaus poreikius orientuotą produkciją.

Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ar stambių ūkininkų vaikų „parama“

Diskusijos metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Antanas Vailionis išreiškė savo poziciją dėl  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių projekto (toliau – Projektas). A. Vailionio teigimu, visi kalba apie tai, kad kaimai tuštėja, jaunųjų ūkininkų iki 40 m. tėra 13 proc., o visi kiti ūkininkai sudaro 87 proc. „Kalbant apie jaunuosius ūkininkus, kurie būtent ir turėtų pretenduoti į smulkius ir vidutinius ūkius, šiuo metu žvelgiant į Projektą, iš jaunųjų bandoma iš karto padaryti stambius ūkininkus, sąlygos nėra konkurencingos jaunųjų ūkininkų atžvilgiu”, – pabrėžė A. Vailionis.

Vicepirmininkas Saulius Gintas Cironka pareiškė, kad jaunųjų ūkininkų įsikūrimo taisyklės yra paspirtis jau esančiam ūkiui, šalia dar gaunant paramos įsigyti galbūt tam tikros technikos ar kitų reikalingų priemonių. Kurdamasis jaunasis ūkininkas, gaudamas 60 tūkst. eurų paramos, ateina į rinką, kurioje turi konkuruoti jau su 20-25 metų patirtį turinčiais ūkiais, kurie turi viską – infrastruktūrą, tiekimą, pardavimo sistemą. Tuo tarpu kuriantis jaunajam ūkininkui reikia visko. S. Cironka kelia klausima – „ar tikite, kad gavę 60 tūkst. paramą jaunieji ūkininkai pasivys senbūvius? Nebent tai yra išskirtinių produktų gamyba verčiantys jaunieji ūkininkai”. S. Cironkos teigimu, taisyklių Projektas skatina žmones nestovėti vietoje, kad po 2-5 metų šie ūkiai liktų gyvybingi.

Žemės ūkio ministerijos pozicija paramą skirti jauniesiems ūkininkams, turintiems didelius siekius ir besiruošiantiems aktyviai bei pelningai ūkininkauti, tačiau pabrėžtina, kad priemonė skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, o ne plėtrai. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kaip ūkininkui, kuris pagal taisyklių Projekto nuostatas, įregistravęs ūkį ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki paraiškos teikimo dienos, gali turėti tiek reikalingų išteklių. Parengtas taisyklių Projektas yra orientuotas į stambius pasiturinčius ūkininkus bei jų vaikus ir giminaičius, tuo tarpu, kaip įsikurti jaunajam ūkininkui, kuris neturi įtakingo užnugario – turtingų tėvų ar labai turtingų rėmėjų? Nerimą kelia, kad daugiavaikių ar nepasiturinčių šeimų atžalos gali likti už borto su savo svajonėmis ir noru pradėti ūkininkauti, nes jų niekas neremia, nedovanoja žemės sklypų.Todėl jaunųjų ūkininkų ūkiai neturi būti kuriami pasisplėpiant po didelių, išpuoselėtų ir jau paramos iš Europos Sąjungos gavusių ūkių vėliava.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas uždavė klausimą dėl galimybės jauniesiems ūkininkams pradėti ekologinę gamybą, kadangi yra žinoma, kad kitais metais nauji sertifikuoti ūkiai negaus papildomos paramos už ekologinę produkciją.

Dėl jaunųjų ūkininkų ateities ir ekologinės gamybos S. Cironka pasisakė, kad savo plotus jaunieji ūkininkai gali sertifikuoti, to niekas nedraudžia. Šiais metais viceministro teigimu, buvo ilgai diskutuota dėl paramos lygio. Bendrai buvo priimtas sprendimas dėl šimtaprocentinės paramos, kuri keliauja ūkiui, kuris deklaruoja iki 200 ha, o virš 200 ha parama yra skiriama mažiau kaip 70 proc. nuo tos hektarui skaičiuojamos paramos. Tačiau į jauniesiems ūkininkams itin rūpimą bei nerimą keliantį klausimą dėl ekologinių paraiškų, politikas, korektiškai nutylėjo.

 Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos informacija

Raktiniai žodžiai: jaunimas, Lietuvos jaunieji ūkininkai, ūkininkai, žemės ūkis Lietuvoje, žemės ūkio sektorius, žemdirbystė, augalininkystė, parama, subsidijos, parama Lietuvai, Europos Sąjungos parama, smulkus verslas, vidutinis verslas, smulkiojo verslo perspektyvos, ateitis, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, komitetas, valstybinė institucija, sąjungos nariai, bendradarbiavimas, konferencija, konferencija Lietuvos Respublikos Seime, pirmininkas, Žemės ūkio ministrė, pirmieji hektarai, išmoka už pirmuosius hektarus, pirmųjų hektarų išmoka, parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, savivaldybės, uogų, vaisių ir daržovių programa, gyventojų mažėjimas, gyventojų tankumas, migracija, senstanti visuomenė, konkurencijos didinimas, konkurencingas, importas ir eksportas, dirbamos žemės, žemės ūkio naudmenos, ekologinė produkcija, ekologiškas, ekologiškas ūkininkavimas, ekologinis ūkis.