Kaimai sensta, tuštėja, jauni žmonės nebenori sunkiai dirbti ir gyventi atskirti nuo miestiškų patogumų – taip įprasta piešti šiandienio kaimo kasdienybę. Bet yra išimčių, atsiranda pasiryžėlių, kurie nori kaime gyventi, pasiryžta kantriai darbuotis, pabando ir nustemba -   pasirodo, įstatymai gniuždo tokius siekius.

Negali šito būti, nuo visų pakylų ir iš visų tribūnų skelbiama, kad jaunimą į žemės ūkį reikia pritraukti, suteikti sąlygas dirbti ir įsikurti, paskatinti modernizuoti žemės ūkio veiklą, padrąsinti…

„Tai tik žodžiai, o valdžios veiksmai, darbai liudija visai kitokią situaciją“, — taip kalba jaunieji ūkininkai iš Rokiškio rajono ir parodo šalies valdžiai išsiųstus raštus, siekiant atkreipti dėmesį į vieną problemą – valstybinės žemės laikino naudojimo tvarkos pakeitimus.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) savo pastabas dar vasario pabaigoje pasiuntė  žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui. Kovo viduryje Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje buvo priimta rezoliucija „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012m. kovo 16 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ stabdymo, ji pasiųsta žemės ūkio ministrui. Iki šiol jokio atsako, tyla.

Jaunoji ūkininkė, Žemės ūkio rūmų atstovė žemdirbių savivaldai Rokiškio rajone Lina Meilutė – Datkūnienė atkreipia dėmesį į aprašo 3 punktą: „Pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai turės asmenys, kurių nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu laikinai naudoti valstybinės žemės sklypu‘. Taigi laikinai besinaudojantis įgyja pirmenybę ir ilgalaikei nuomai. O besikuriantis jaunas ūkininkas, kuris neturi besiribojančių sklypų, tačiau nori plėsti valdas, neturi jokių šansų. Ką jam daryti?  Žemės ūkio rūmų rezoliucijoje siūloma prioritetą teikti jauniems, besikuriantiems smulkiems ir vidutiniams ūkininkams. Naujoji tvarka neskatina kaimo gyvybingumo, smulkių ir vidutinių ūkių plėtros, tad prašoma poziciją dėl valstybinės žemės nuomos derinti su žemdirbių savivalda.

Jaunųjų ūkininkų organizacija akcentuoja, kad nuo kovo vidurio įsigalioję pakeitimai palankūs tik stambiems ūkininkams, jie turi pirmenybę projektuoti laikinai naudojamus sklypus ilgalaikei nuomai. Siūloma nedidelius kelių ar keliolikos arų sklypelius atiduoti besiribojantiems ūkiams, o didesnius plotus pirmumo tvarka leisti laikinai naudotis, o vėliau išnuomoti jaunų ūkininkų mažiems šeimos ūkiams. Taip būtų mažinama ir stambių ir smulkių ūkių socialinė atskirtis.

Jūžintų seniūnijoje Rokiškio rajone ketvirtus metus ūkininkaujantis Vytis Baškevičius pasakoja dar suspėjęs laiku įveikti savo mažo ūkio plėtros tarpsnį, bet turi pažįstamų, kaimynų, kurie dabar nebežino, ką daryti, kaip toliau reikės gyventi ir ūkininkauti.

„Buvau miestietis iki 2007-2008 metų ūkio krizės, nutariau grįžti į kaimą. 2014 metais pradėjau nuo kelių hektarų žemės, 2015 metais jau deklaravau 30 ha, 2016 m. -  92 ha, šiemet bus dar šiek tiek daugiau, auginu kviečius, grikius. Nuosavos žemės teturiu 14 ha, likusią nuomoju. Prirankiojau įvairiausių apleistų sklypelių, iki išnaktų vakarais po darbo internete naršiau Registrų centro svetainėje, studijavau žemėlapius, siuntinėjau užklausimus Nacionalinei žemės tarnybai. Įgijau nemažai nedraugų, daug kas ant manęs supyko ir tebepyksta, kam lendu, mat žmonės yra linkę jokių dokumentų netvarkyti, užsiimti plotą savavališkai, esą, jie dirba nuo seno, čia jau jiems priklauso, taip įpratę…Šitaip nemažus apleistus plotus aptikau ir sutvarkiau, sunkiai gautas kiekvienas žemės aras man yra svarbus ir vertingas. Dabar  pagal naująją tvarką aš nebeturėčiau jokių teisių nei priėjimo prie laisvos valstybinės žemės sklypų, nes visur atsiras koks nors kaimynas, kurio žemė ribojasi. Daugiausiai tų ribų turės jau valdantieji didelius plotus“, — svarstė pašnekovas, užjausdamas nesuspėjusius savo valdų išplėsti jaunuosius kolegas, vienas iš jų — kaimynas Mantas Skardžius Jūžintų seniūnijoje.

Pašnekovai pabrėžė, kad panašūs rūpesčiai dabar kamuoja ne tik rokiškėnus, bet ir kituose rajonuose pradedančius ūkininkauti ir tėvų ar senelių padėto stipraus ūkio pagrindo neturinčius jaunus žmones.

„Bandom apie savo vargus kalbėtis su Ūkininkų sąjungos nariais ir vadovais, su valstybės institucijų žmonėmis. Visi sako suprantantys jaunimo bėdas, bet nieko negalį padaryti, tokia tvarka, tokie įstatymai. Tai kas ir kam juos kuria, jeigu trukdo žmonėms dirbti? Juk deklaruojama, kad kaimui reikia jaunų žmonių, vaikus auginančių šeimų, tvirtų bendruomenių… Bendroji Europos Žemės Ūkio Politika, europinė vizija skelbia apie žemės ūkio gyvybingumą, šeimos ūkių gaivinimą, tai ir Lietuvoje turim tai daryti, keisti senus požiūrius, tartis, derintis, o nedejuoti ir vis teisintis, kad kažkas mums trukdo“, — jaunatviškai veržliai kalbėjo Lina ir Vytis.

„Ūkininko patarėjo“ paklaustas apie atgarsį į valdžiai išsiųstus raštus, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas atsakė: „Pagaliau sulaukėm žinios iš ministerijos. Rengiamas viceministro, Nacionallinės žemės tarnybos atstovų ir mūsų sąjungos žmonių susitikimas, matysim, kas bus, kaip susikalbėsim. Bandysim įtikinti, kad jaunam žmogui žemė yra ne dovana, o meškerė, kad susikurtų sau ir šeimai darbą ir gyvenimą“.

Galgi yra vilties, kad jaunieji ūkininkai dar suspės pasivyti jau važiuojantį traukinį?..

Žemės ūkio rūmų atstovė žemdirbių savivaldai Rokiškio rajone Lina Meilutė – Datkūnienė  ir  ūkininkas Vytis Baškevičius įsitikinę, kad žemės ūkiui ir kaimui reikia jaunų žmonių, ir stambių, ir mažesnių šeimos ūkių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotrauka iš V.Baškevičiaus albumo

 

 

 

 

 

 

Virginija JUŠKIENĖ

„ŪP“ korespondentė