Ketvirtoji pramonės revoliucija neaplenkia ir šalies žemės ūkio. Gyvulininkystės ūkiuose robotai šeimininkauja jau seniai: melžia karves, dalija galvijams pašarus. Po kelerių metų prognozuojama robotų invazija ir į augalininkystės ūkius. Jie žmones išvaduos nuo augalų sėjos ir sodinimo, pasėlių stebėjimo ir analizės, tręšimo ir drėkinimo. Tačiau klausimai, ar robotai pakeis emigravusius lietuvaičius, sunkiai ūkiuose pritampančius ukrainiečius, ar senstantys ūkininkai sugebės įpirkti ir „prisijaukinti“ robotus, tebėra aktualūs ir vienareikšmio atsakymo neturi. Jau dabar, tiesa, ne Lietuvoje išnokusias braškes skina mašinos, viename iš Naujosios Zelandijos obuolių ūkių derlių surenka robotai, Afrikoje „Uber“ leidžia ūkininkams nuomotis traktorius su vairuotojais ar be jų, sukurti ir rinkoje jau pasirodė ypatingu tikslumu pasižymintys įrenginiai, ravintys piktžoles ar tręšiantys augalus. Skaityti toliau →
Paskutinis gegužės penktadienis buvo ir paskutinė diena, kai paraiškas smulkiam ūkiui plėsti bei modernizuoti galėjo teikti smulkieji ūkininkai. Naujas paramos modelis, kai buvo supaprastintas paramos teikimas ir reikalavimai pareiškėjui bei projekto vykdytojui, smulkiesiems ūkininkams pasirodė itin patrauklus – paraiškų gauta daugiau nei tikėtasi, o bendra paramos suma beveik 2 kartus viršija šiam paraiškų rinkimui skirtąją.
Grupė žemdirbių organizacijų atstovų, buvusių valdžios vyrų aplankė kai kuriuos Žemaitijos rajonus ir su smulkiaisiais bei vidutiniais vietos ūkininkais tarėsi, kaip gerinti šio žemdirbių sluoksnio gyvenimo kokybę, užkirsti kelią kaimų nykimui, pasipriešinti stambiųjų žemvaldžių ir valdžios tandemo savivalei. Lankydamiesi Kretingos r. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) organizuotoje diskusijoje svečiai pateikė nemažai šokiruojančios informacijos, išsakė pasiūlymų, galinčių padėti Lietuvos kaimui išlikti. 
